Kritikos sulaukusi Popovienė tikina, kad buvo ne taip suprasta Pereiti į pagrindinį turinį

Kritikos sulaukusi Popovienė tikina, kad buvo ne taip suprasta

Valdančiosios daugumos partnerių kritikos dėl pažadų mažinti minimalų moksleivių skaičių klasėse nevykdymo sulaukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina – tikslas išlaikyti regionines mokyklas išlieka. Anot jos, šiuo metu parengtas sprendimas leistų sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje.

Raminta Popovienė
Raminta Popovienė / S. Lisausko / BNS nuotr.

„Svarbu dar kartą padiskutuoti šiuo svarbiu klausimu. Informacija mūsų sprendimo atžvilgiu išėjo nelabai teisinga. Galbūt buvome ne taip suprasti. (...) Išlaikyti regionuose esančiuose miesteliuose, miestuose kaimiškąsias gimnazijos mokyklas, gimnazijas yra labai svarbu. Ši nuostata buvo ir mūsų rinkiminėse programose“, – antradienį susitikime su Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcija tvirtino R. Popovienė.

„Pagrindinis tikslas yra išlaikyti kaimo vietovėse esančiuose miesteliuose ir miestuose gimnazijas ir leisti formuoti klases nuo 12-os moksleivių. Toks yra parengtas sprendimas ir šitas sprendimas dabar yra derinamas su socialiniais partneriais. (...) Pagrindinis tikslas ir siekis – siūlymas trečiose ir ketvirtose gimnazijos klasėse leisti steigti klases nuo 12-os moksleivių“, – aiškino ji.

Daugiau galių ragina suteikti savivaldai

R. Popovienė atkreipia dėmesį, kad daugiau laisvių apsispręsti dėl mažesnių klasių išlaikymo derėtų suteikti ir šalies regionuose esančioms savivaldybėms.

„Savivalda yra tas socialinis partneris, kuriam turėtume suteikti daugiau galių priimant sprendimus, patiems ieškant galimybių. (...) Mūsų teisės akte, sprendime yra siūloma pasidalinti tą naštą (dėl mažesnių klasių finansavimo – ELTA) su savivalda – prie klasės krepšelio 50 proc. prisidedant savivaldai, o kitą dalį – valstybei“, – susitikime su demokratais nurodė R. Popovienė.

„Tačiau tai yra tik projektas, kuris dar derinamas. Jis nėra galutinis, bus diskusijų, pasiūlymų“, – pažymėjo ji, aiškindama, kad galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės nutarimu.

Akcentuoja konteksto svarbą

Taip pat, ministrės vertinimu, svarbu yra atsižvelgti į kiekvieno regiono kontekstą.

„Labai svarbu akcentuoti ir demografinius pokyčius, stebėti gimstamumą, ateinančių vaikų iš žemesnių klasių (skaičių – ELTA). Kalbant apie kokybę, turime akcentuoti, kad tai turi būti gera mokykla, akredituota vidurinio ugdymo programa“, – vardijo R. Popovienė.

„Formuojant mokyklų tinklą, turime matyti visą Lietuvą, visą žemėlapį. Kartais tos mokyklos, kurios yra kaimo, nutolusiose vietovėse yra vienintelė gimnazija, kuri galbūt aptarnauja ir viso regiono vaikus“, – svarbą išlaikyti tokias mokyklas akcentavo ji.

Kalbėdama apie ugdymo kokybę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė užsiminė ir apie siūlymą didinti mažiausią skaičių mokinių turinčių klasių krepšelį.

„Taip pat 10 proc. siūlome padidinti krepšelį, kad galėtų būti didesnis pasirinkimas pasirenkamųjų dalykų moksleiviams, užtikrinta kokybė“, – teigė ji.

Sulaukė demokratų kritikos

Valdančiajai koalicijai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pirmadienį užsiminė jaučiantis nerimą dėl naujosios Vyriausybės užmojų tęsti buvusio Ministrų kabineto politiką. Anot Seimo pirmininko, valdančiosios daugumos partneriai turėtų koncentruotis ne į dešiniųjų darbų tęstinumą, o imtis rinkiminių pažadų įgyvendinimo.

„Su nerimu stebime situaciją, kada yra tęsiamas tam tikrų ankstesnės Vyriausybės sprendimų vykdymas. Iš švietimo ministrės išgirstame, kad 21 mokinio reikalavimas išliks ir nebus keičiamas, nors visi rinkimų metu kalbėjome, jog tai yra nukreipta prieš regioninę politiką, prieš regionines mokyklas“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Nors anksčiau R. Popovienė teigė, kad minimalų moksleivių skaičių klasėje svarstoma sumažinti iki 12, praėjusią savaitę ji viešai pasiūlė šio mokyklų tinklo reikalavimo nekeisti. Visgi ministerijos vadovybė tikino, kad kai kurioms mokykloms galėtų būti numatomos galimybės išlaikyti ir mažesnes klases.

ELTA primena, kad sausio pradžioje, užsiminus apie iniciatyvą mažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse, toks užmojis sulaukė buvusios valdžios kritikos. Visgi švietimo profsąjungos tokiam siekiui reiškė palaikymą. Tačiau, pažymėjo jos, daugiau laisvių apsispręsti dėl mažesnių klasių išlaikymo derėtų suteikti šalies regionuose esančioms savivaldybėms.

Vyriausybė dar 2021 metais pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.

R. Popovienė: situacija dėl vadovėlių nėra gera

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė kartoja, kad situacija leidžiant moksleiviams skirtus vadovėlius pagal atnaujintas programas – nėra gera. Tačiau, pabrėžia ji, jau yra sudaryta darbo grupė šiam klausimui spręsti.

„2025 m. rudenį planuojama išleisti pradinio ir pagrindinio ugdymo pagrindinius vadovėlius. Vienuoliktų, dvyliktų klasių mokiniams nėra matematikos vadovėlių, nors jie ruošiasi matematikos egzaminams“, – antradienį Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos posėdyje kalbėjo R. Popovienė.

„Situacija dėl vadovėlių nėra gera. Tik pradėjusi dirbti buvau susitikusi su Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovu, identifikavome problemas. Situacija nėra gera, šiuo metu jau yra sudaryta darbo grupė, buvome susitikę su pedagogų asociacijos taryba. Spręsime ir spartinimą vadovėlių leidimo, kalbėsime apie finansavimą“, – akcentavo ministrė.

Socialdemokratės teigimu, šio klausimo sprendimui nėra galimų greitų išeičių, tačiau ministerija daro viską, ką gali.

„Keliame klausimą dėl skaitmeninių platformų, kad jos būtų prieinamos visiems, kad leidyklos galėtų į tą visą sistemą įsilieti. Vadovėlių leidyba yra labai svarbu“, – svarstė R. Popovienė.

„Greitų sprendimų šiandienai tikrai negalime (...) Galbūt pratybų sąsiuviniai galėtų būti skaitmeninėje platformoje, kad tėvams nereikėtų leisti savo lėšų“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad dar 2023 metų rudenį nelyginių klasių moksleiviams pradėjus mokytis pagal atnaujintas ugdymo programas, mokytojai atkreipė dėmesį į naujų vadovėlių trūkumą.

Reaguodama į nusiskundimus, Vyriausybė praėjusių metų sausį priėmė sprendimą dvigubinti lėšas skaitmeninio ugdymo plėtrai. Taip pat nuspręsta vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, skirti beveik 29 mln. eurų.

Šiais metais vadovėlių įsigijimui papildomai skiriama maždaug 10 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad per 2023–2024 m. laikotarpį leidyklos išleido daugiau nei 200 pagal naujas programas parengtų vadovėlių ar jų dalių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų