- Milena Andrukaitytė, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas penktadienį užsiminė, kad Seimas referendumų organizavimo tvarką galėjo pakeisti nesilaikydamas numatytų procedūrų, tačiau teigė kol kas negalįs pasisakyti dėl naujojo įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Opozicijos atstovai sako, kad šis išaiškinimas kelia abejonių, ar gegužę galės vykti referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimas yra įsipareigojęs priimti konstitucinį Referendumo įstatymą – aukštesnės galios teisės aktą, kuris priimamas ir keičiamas didesne balsų dauguma nei paprastas įstatymas.
Valdantieji pernai gruodžio 20 dieną naująją Referendumo įstatymo redakciją priėmė kaip paprastą įstatymą. Jis įsigaliojo nuo metų pradžios.
„Pažymėtina, kad nauja Referendumo įstatymo redakcija (...) nebuvo priimta kaip konstitucinis įstatymas“, – sakė D. Žalimas, skelbdamas Konstitucinio Teismo nutarimą.
Konstitucinis Teismas „ydinga praktika“ pavadino ir įstatymo keitimą likus mažiau nei metams iki referendumo.
Tačiau D. Žalimas pridūrė, kad įstatymo atitikimas Konstitucijai pagal priėmimo tvarką kol kas „nebuvo tyrimo dalykas“.
Šį išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė, kai konstatavo, kad referendumai negali vykti kelias dienas.
Opozicija dėl Referendumo įstatymo priėmimo aplinkybių į Konstitucinį Teismą žada kreiptis jau kitą savaitę.
Seimo narys konservatorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras sakė neabejojantis, kad naujasis Referendumo įstatymas bus pripažintas antikonstituciniu.
Jo teigimu, tai gali užkirsti kelią rengti referendumus tiek dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tiek dėl dvigubos pilietybės, nes jie abu remsis būtent abejonių keliančia įstatymo redakcija.
Naują nutarimą dėl dvigubos pilietybės Seimas turės skelbti, nes Konstitucinis Teismas įpareigojo jam rengti nustatyti vieną dieną. Ankstesniame nutarime buvo nustatytos dvi dienos gegužę – per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Naują įstatymo redakciją Konstitucinis Teismas greičiausiai pripažins prieštaraujančia Konstitucijai, todėl greičiausiai nei pilietybės, nei referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo negalės vykti“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Šedbaras.
Abejonių išsakė ir socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas – jis pabrėžė, kad gegužę planuojami referendumai neatitinka kriterijaus, kad referendumų tvarka turi būti keičiama likus ne mažiau kaip metams iki balsavimo dienos.
„Aš irgi turiu abejonių, kad pakibo referendumo rengimo gegužės mėnesį apskritai klausimas“, – sakė J. Sabatauskas.
Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas sakė negalintis vertinti Seimo paskelbto referendumo dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo, nes „tam tikri aktai gali būti apskųsti Konstituciniam Teismui“.
Jis pažymėjo, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo nebegalioja tik tie Referendumo įstatymo straipsniai, kurie leidžia rengti referendumą daugiau nei vieną dieną, todėl Seimo teisė šiuo metu skelbti referendumus yra galiojanti.
Anot D. Žalimo, Seimas dar gali paskelbti referendumą dvigubos pilietybės klausimu, numatydamas jam vieną dieną.
„Vadinasi, referendumas, kuris numatytas dėl Konstitucijos 12 straipsnio, iš esmės gali vykti, jei Seimas nustatys Konstitucijos reikalavimus atitinkančią dieną, t. y. vieną dieną“, – sakė D. Žalimas.
Seimas referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 paskelbė ketvirtadienį. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...
-
L. Kasčiūno ir A. Anušausko nesutarimai tęsiasi: teko raminti įsiplieskusias diskusijas7
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) diskutuojant dėl karo komendantūrų koncepcijos išskyrė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir buvusio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko pozicijos. Ilgą laiką konceptua...
-
Atskleidė, kuri buvusi prezidento patarėja galimai turėjo ryšių su baltarusiškų trąšų verslu3
Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadoje minima buvusi prezidento patarėja Jūratė Šovienė galimai turėjo ryšių su baltarusiškų trąšų verslu, skelbia portalas „Delfi&ldquo...
-
Lietuvoje planuojama steigti partiją „KArtu. Kairiųjų aljansas“7
Lietuvoje planuojama steigti partiją „KArtu. Kairiųjų aljansas“, trečiadienį pranešė jos iniciatoriai. ...
-
G. Landsbergis: Izraelio sėkmė privalo vesti prie Ukrainos oro gynybos sustiprinimo
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Izraelio ir jo sąjungininkų bendrų pastangų sėkmė ginantis nuo Irano paleistų raketų bei dronų privalo vesti prie sustiprinto oro gynybos priemonių Ukrainai tiekimo. ...
-
Žvalgybos kontrolierius vertins, kaip tarnybos renka informaciją apie prezidento rinkimus
Žvalgybos kontrolierių įstaiga šiais metais ketina atlikti patikrinimą, kaip žvalgybos institucijos renka ir tikrina informaciją, susijusią su 2024 m. vyksiančiais rinkimais. ...
-
P. Kuzmickienė: A. Paleckio teiginiai apie partizanus menkina Lietuvos valstybingumą15
Algirdo Paleckio partizanų niekinimo byloje trečiadienį liudijusios konservatorės Seimo narės Paulės Kuzmickienės teigimu, pasisakydamas apie laisvės kovas A. Paleckis menkino Lietuvos valstybingumą, tai darė „labai apgalvotai“. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus dėl „Rheinmetall“: tai atneš daug pliusų5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik...
-
V. Čmilytė-Nielsen: priėmus nedidelį skaičių užsieniečių, Lietuva tęstų gerą bendradarbiavimą su ES1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numat...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...