Seimas balandį dėl įsiteisėjusio nuosprendžio nusprendė pradėti apkaltos procesą V.Gapšiui ir kreipėsi į KT išvados, ar jo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas.

Neturi įgaliojimų

Savo nutarime KT pažymi, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką.

„Pareiškėjas, be kita ko, prašydamas pateikti išvadą, ar Seimo nario V.Gapšio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, prašo ištirti, ar Konstituciją atitinka tie įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti Seimo nario V.Gapšio veiksmai, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką. Taigi Seimas paklausimu prašo tirti atitikties Konstitucijai požiūriu tuos Seimo nario V.Gapšio veiksmus, kurių tirti Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų“, – rašoma nutarime.

Taip pat KT pažymi, kad apkaltą galima pradėti „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, bet tai automatiškai nereiškia priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

Šiuo konkrečiu V.Gapšio atveju, Konstitucinis Teismas „atitinkamai neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių atitinkamų veiksmų, kuriais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos“, teigiama nutarime.

Apkaltą V.Gapšiui   inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.

Darbo partija bei V.Gapšys laikėsi pozicijos, kad apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.

Pats V.Gapšys  po balsavimo Seimo nutarimą dėl jo priesaikos vadino „teisiniu nonsensu“, tačiau sakė norintis, kad dėl to pasisakytų Konstitucinis Teismas.

Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V.Gapšį  ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.

Procedūra teisiškai negalima

Seimo Darbo partijos frakcijos narys V. Gapšys teigia, kad jo nenustebimo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas atsisakyti nagrinėti Seimo prašymą pradėti jam apkaltą.

„Sprendimas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis iš teisinės pusės. Ir tada sakiau, kad iš teisinės pusės neįmanoma kalbėti apie priesaikos sulaužymą, jeigu nebuvai net prisiekęs šiuo atveju. Konstitucinis Teismas tą ir pažymėjo, kad jie negali net nagrinėti, jeigu asmuo nebuvo prisiekęs, vadinasi, priesaikos sulaužymo nebus“, – BNS antradienį sakė V.Gapšys.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad KT pažymėjo, jog apkaltos procedūra be KT dalyvavimo negalima.

„Todėl apkaltos procedūra dabar teisiškai yra negalima“, – sakė V.Gapšys.

„Nėra už ką daryti apkaltos. Apkalta, kaip toks instrumentas, yra tais atvejais, kai sulaužyta priesaika arba šiurkščiai pažeista Konstitucija. Šiuo atveju nei vieno, nei kito, nėra galimybių to pripažinti, nes nebuvau prisiekęs tuo metu“, – teigė „darbietis“.

A.Kubilius: ką darytume, jei Seimo narys būtų pasodintas?

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, komentuodamas KT sprendimą, antradienį tvirtino, kad dėl tokio požiūrio Seimui gali kilti rimtų problemų.

„Įsivaizduokime situaciją, jeigu ponui V.Gapšiui būtų paskirta bausmė ne bauda, o realus laisvės atėmimas kaip prokurorai prašė. Ką tada būtų Seimas daręs su Seimo nariu, kuris sėdi kalėjime? Galima pakliūti į tokią situaciją, kuri labai stipriai diskredituotų Seimą kaip konstitucinę instituciją“, – BNS sakė A.Kubilius.

Jo įsitikinimu, Seimo statutas, kuriame numatyta aplinkybė, jog apkalta Seimo nariui gali būti rengiama tik dėl veiksmų, kuriuos jis padarė jau prisiekęs, prieštarauja Konstitucijai.

„Mūsų manymu, Konstitucija ir Seimo statutas yra vienas kitam prieštaraujantys. Konstitucija nenumato, kad apkalta taikoma tik tuo atveju, jeigu nusikaltimą padarė prisiekęs asmuo“, – tvirtino opozicijos lyderis.

Seimo statute teigiama, kad apkaltos procesas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims pradedamas dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.

Tuo metu minėtame Konstitucijos straipsnyje tėra nurodyta, kad „prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“.

Dar vasarį grupė Seimo narių kreipėsi į KT, ar minėtas Seimo statuto straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

KT teigimu, šis kreipimasis galėtų būti nagrinėjamas antroje šių metų pusėje.