Seimo frakcijų seniūnai susitiko aptarti tiesioginius merų rinkimus: sieks pakeisti Konstituciją

Seime įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertina galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

„Visi dalyvavusių frakcijų seniūnai ar atstovai pritarė tam, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Toks principinis sutarimas yra“, – po susitikimo su frakcijų atstovais kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės teigimu, dėl Pagrindinio šalies įstatymo keitimo detalių parlamentarai pradės diskutuoti jau kitą savaitę, tačiau šioje grupėje bus bandoma sutarti tik dėl Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo formuluotės, o savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais bus reglamentuojami mero įgaliojimai, bus aptariami priėmus būtinas Konstitucijos pataisas.

Tuo metu Seime suburtos rinkimų sistemų peržiūros darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad Konstitucijos keitimas šioje valdančiųjų inicijuotoje grupėje nebus svarstomas, tačiau ji diskutuos dėl savivaldos įstatymo pakeitimų.

„Reikės daug vietos savivaldos įstatymo pakeitimų, kadangi reikės subalansuoti galias, ką gali meras, ką gali taryba, bet šie dalykai gali būti koreguojami netgi po savivaldos rinkimų“, – teigė A. Vyšniauskas.

Vis dėlto susitikime taip pat dalyvavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad „valstiečiai“ į rinkimų peržiūros grupę, kurioje bus priimami savivaldos įstatymo pakeitimai, grįžti neketina, tačiau teigė sieksianti sutarimo su kitomis frakcijomis tam, kad, pakeitus Konstituciją, būtų išsaugoti tiesioginiai merų rinkimai.

„Visų frakcijų seniūnai nusprendėme, kad tiesioginiai merų rinkimai yra vertybė, ir mes visi norime, kad tai būtų teisėtai įtvirtinta Konstitucijoje“, – teigė A. Norkienė.

Susitikime su frakcijų atstovais taip pat dalyvavęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Jonas Pinskus, vertindamas kai kurių savivaldybių vadovų pasisakymus, kad tiesioginių merų rinkimų tvarkos išsižadėti labiausiai nori Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tvirtino, kad tokias kalbas patvirtins arba paneigs būtent balsavimas Seime dėl Konstitucijos keitimo.

„Čia tiesiog iš konteksto išėjo tai, kad dauguma konservatorių pasirašė tą kreipimąsi. Reiškia, tai atitinkamai suponuoja, kad ir siekis jų, o kaip bus iš tiesų, tai per balsavimus ir pamatysim. Gal tie merai ir teisūs“, – svarstė J. Pinskus.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Burzuazinis nacionalistas

Burzuazinis nacionalistas portretas
O jau ne referendumu Konstitucija keiciame? Uztenka oziu kuopeles, su islaptintomis 75 metams bylomis?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių