G. Landsbergis: papildomas milijardas – pirmas žingsnis į gerovės valstybę

Papildomas milijardas per metus į valstybės biudžetą būtų pirmas žingsnis į gerovės valstybę, teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Jeigu mums reikia vieno milijardo eurų per metus į biudžetą arba, kitaip tariant, dešimt procentų padidinti surinkimą į biudžetą arba dviem procentais padidinti perskirstymą BVP dalies per biudžetą, mes galėtume žengti pirmuosius žingsnius į taip vadinamą gerovės valstybę“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad visų pirma būtina sutarti, ką norima pakeisti ir tada kalbėti apie priemones, kurios jau yra žinomos.

„Jei mes norime pakeisti švietimą, mes norime, kad švietimas taptų ir yra, visame pasaulyje pripažinta, pagrindinė priemonė įjungti tą socialinį liftą, kad žmonės galėtų kilt aukštyn – tam reikalingos investicijos. Jeigu norime, kad sveikatos apsauga taptų prieinama, kokybiška, pasiekiama visiems, leistų žmonėms likti darbo rinkoje, leistų dirbti, leistų jaustis laimingais – galų gale, tam reikalingi pinigai“, – teigė konservatorių lyderis.

„Jeigu norime užtikrinti, kad Lietuva yra valstybė be pamirštų žmonių, tam reikalingos paslaugos, tam reikalingi pinigai“, – pridūrė jis.

Anot G. Landsbergio, valstybėje nesutariama, kaip „įjungti tą socialinį liftą“, kuris leistų žmonėms „palypėti iš skurdo“.

„Mes kalbame apie tai, kad Lietuvoje socialiniai laiptai, socialinis liftas neveikia – tai reiškia, kad žmonės neturi galimybės iš skurdo palypėti į vidurinę klasę. O tie, kurie šiandien vidurinėje klasėje yra užstrigę, neturi galimybės palypėti aukščiau. Ir mes kol kas nesutariame valstybėje, kaip tą liftą įjungti“, – teigė G. Landsbergis.

Taip pat savo kalboje partijos nariams šeštadienį jis akcentavo, kad partijos valstybėje privalo susitarti, jeigu nori priimti gerovės valstybei būtinus sprendimus.

G. Landsbergis pabrėžė, kad rinkimus laimintys visuomeniniai rinkimų komitetai yra laikini, todėl partijos turi kelti klausimus dėl savo ateities.

Konservatorių lyderis teigė manantis, kad jie yra atsakingi už partinės sistemos ateitį, jos ilgaamžiškumą, čia jis pateikė „valstiečių“ pavyzdį.

„Aš šiek tiek užsiminiau apie „valstiečius“, kurių pradžią aš matau kaip komiteto ir siekį tapti partija. Ir man atrodo, kad mes turime padėti jiems tapti partija – padėti prisiimti tokius įsipareigojimus, už kuriuos jie būtų atsakingi ilgiau nei iki rinkimų pabaigos. Mes esame atsakingi ne tik už savo ilgaamžiškumą, man atrodo, kad mes turime būti atsakingi ir už partinės sistemos ilgaamžiškumą“, – sakė konservatorių lyderis.

„Valstiečių programa ko gero yra vienas iš tų įrodymų, kai komitetas virsta partija: mokesčių politika, kurią sunku apibrėžti, finansų ministras, kuris prisipažįsta esantis liberalas, komiteto pirmininkas, kuris pasako, kad yra tikrasis kairysis. Ir visa tai supinta programoje, kuri niekaip nedera“, – pridūrė G. Landsbergis.

Konservatoriai kovą vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvo pirmi su 16,05 proc. rinkėjų balsų, kaip ir gegužės mėnesio Europos Parlamento rinkimuose (18,67 proc.), kuriuose laimėjo tris mandatus iš vienuolikos.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose konservatorių iškelta kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį turą, tačiau jame nusileido nepriklausomam kandidatui Gitanui Nausėdai.

Visuomenės apklausos rodo, kad TS-LKD pirmauja reitingų lentelėse su maždaug 17 proc. gyventojų parama. Konservatoriai yra didžiausia Seimo opozicinė frakcija, turinti 35 narius.

Pasirinko kandidatus rinkimuose

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje pasirinko kandidatus rinkimuose į laisvas vietas Seime.

Sostinės Žirmūnų apygardoje bus keliama Vilniaus miesto tarybos narės Paulės Kuzmickienės kandidatūra, Gargždų – buvusios konservatorių kandidatės į Klaipėdos rajono mero postą Rasos Petrauskienės kandidatūra, Žiemgalos – partijos paramos paprašiusi nepriklausoma kandidatė Rūta Bilkštytė.

„Tai tinkamiausi kandidatai. Turbūt kiekvienas turi savo stiprybių ir tinkamumo būtent toje apygardoje“, – žurnalistams sakė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

Jis teigė, kad į Žirmūnų apygardoje buvo svarstoma ir Vilniaus vicemero, konservatoriaus Valdo Benkunsko kandidatūra.

„Buvo tokių diskusijų, bet ponas Benkunskas yra vicemeras ir yra apsisprendęs tęsti tas pareigas“, – teigė konservatorių lyderis.

Anot G. Landsbergio, partija šiems rinkimams yra tinkamai pasiruošusi, tačiau prognozuoti sėkmės juose partijos lyderis nesiėmė.

Rinkimai į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose vyks rugsėjo aštuntą dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

JONAS

JONAS portretas
DURNELIUI PAMETE MINTI O TAI JAU VISAI IS JO TUSCIA VIETA

natalija

natalija portretas
JUS MANOTE KAD TA STRAIPSI PARASE TAS BUKAGALVIS JIS BUKAS KAIP ZASINAS PASAMDO SENIS RASYTOJA NORI PARODYTI KOKS ANUKAS PROTINGAS GABRI NEI TU NOREK KA NORS NEI TU RASINEK KITU STRAIPSNIUS SAVO VVARDU O LIETUVOS REIKALUS ISSPRES PROTINGI SEIMUNAI

o

o portretas
kas pirmiausia dalinsis tas babkes kai ne ....berger klounai?....
VISI KOMENTARAI 73
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių