Komisijos akiratyje – kaulų čiulpų transplantacijos ir A. Verygos interesai

Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė nutarė detaliau panagrinėti naują kaulų čiulpų transplantacijų atlikimo tvarką ir nustatytas kainas.

„Kadangi iškilo abejonių dėl pačio ministro įsakymo priėmimo aplinkybių, aiškinsimės, ar viskas buvo padaryta teisėtai, ar nebuvo pažeidimų, ar buvo antikorupcijos, ekonominio naudingumo įvertinimas“, – trečiadienį po darbo grupės posėdžio žurnalistams Seime sakė jos vadovė konservatorė Agnė Bilotaitė. Minėta darbo grupė tiria galimas korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos srityje.

Anot jos, nutarta kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų ministro įsakymu padarytus pakeitimus dėl kaulų čiulpų transplantacijų atlikimo tvarkos. Beje, dokumentą pasirašė ne sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o tuomet jį pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Pagal šį įsakymą, suvienodinti kaulų čiulpų transplantacijos reikalavimai Santaros ir Kauno klinikoms. Tai leidžia Kauno klinikose atlikti daugiau procedūrų nei iki šiol.

„Taip pat kilo klausimų, ar A. Veryga neturėjo nusišalinti, nes jo žmona dirba Kauno klinikose ir jos sritis susijusi su transplantologija. Pagal įstatymus, ministras turėjo tai deklaruoti viešai ir nusišalinti“, – teigė A. Bilotaitė.

Darbo grupė nutarė pasidomėti ir kaulų čiulpų persodinimo operacijų kaina.

„Kadangi yra tokios kalbos, kad paslaugos dabar kainuoja net keturis kartus brangiau Lietuvoje, mes tuos klausimus bandysime išsiaiškinti, užklausdami, kiek kainuoja panašios paslaugos kitose šalyse“, – sakė A. Bilotaitė.

Darbo grupės posėdyje dalyvavusi pacientų organizacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė tvirtino, kad minėtu ministro įsakymu sumažinti reikalavimai norintiesiems atlikti kaulų čiulpų transplantacijas. Anot jos, taip atverta galimybė šias operacijas daryti Kauno klinikoms, nors jų medikai esą tam nepasiruošę.

„Kauno klinikos nenori ir nesistengia pakelti kartelės, tai ta kartelė nuleidžiama“, – piktinosi ji.

I. Drėgvienė taip pat kėlė pacientų saugumo klausimą.

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, buvusi Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Asta Kubilienė tvirtino, kad anksčiau buvo nustatyti pertekliniai reikalavimai tokioms operacijoms.

„Ta kartelė buvo užkelta su pertekliniais reikalavimais, kad būtų užkirstas kelias Kauno klinikoms 40 metų atlikti kaulų čiulpų transplantacijas. Šitos nuostatos buvo panaikintos, dėl to ir džiaugiamės“, – žurnalistams sakė A. Kubilienė.

Ji tvirtino mananti, kad pacientų baimė dėl operacijų saugumo nepagrįsta.

„Manau, kad pacientų baimė tikrai yra nepagrįsta. Tą jau yra įrodžiusios kitos transplantacijos šakos. Inkstų, kepenų transplantacijos prasidėjo gerokai vėliau, bet dabar turime ne tik išaugusį transplantacijų skaičių, bet ir geresnę kokybę, pacientams yra daug patogiau gydytis. Vyksta bendros konferencijos, diskutuojama. Manau, kad be reikalo šitas konfliktas sukeltas“, – sakė A. Kubilienė.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje patvirtintas patobulintas kaulų čiulpų transplantacijos tvarkos aprašas. Sveikatos apsaugos ministerija tikino, kad jis atitinka keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis.

Jame atsisakyta, kaip teigta, perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, iki šiol slaugytojams keltų reikalavimų dėl konkretaus darbo stažo (reikalauta dvejų metų patirtis slaugant pacientus, kuriems atlikta kamieninių ląstelių transplantacija). Medikams stažo reikalavimas mažinamas nuo dvejų iki vienerių metų. Atsisakyta reikalavimo dėl tokių medikų ir slaugytojų skaičiaus, siekiant užtikrinti paslaugos teikimą nepertraukiamu paros (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) darbo režimu.

„Suvienodintas indikacijų sąrašas. Tai reiškia, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klinikos iki šiol galėjo teikti ne visas paslaugas, o dabar vienodai jas galės teikti tiek Santaros klinikos, tiek LSMU klinikos. Tačiau koordinacinis centras ir toliau liks Vilniuje“, – sausio pradžioje nurodė SAM.

Anot ministerijos, dabar reikalavimai nediskriminuoja nė vienos universitetinės ligoninės, galinčios teikti šias aukščiausio lygio gydymo paslaugas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai balandį paskelbė, kad 2016 metų lapkritį įsigalioję nauji reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminavo Kauno klinikas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno klinikoms per metus leista atlikti tik 20 autologinių (paties žmogaus) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų, o prieš leidžiant daryti alogeninių (donoro) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas numatytas reikalavimas atlikti 800 autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų suaugusiesiems.

Kaune transplantacijas apribojusį įsakymą 2016 metais pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Į teismą dėl šio įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

čia

čia portretas
reiktų tirti griškevičiaus anūko ir santorų interesus

Nereikia kitu zeminti ,ponai.

Nereikia kitu zeminti ,ponai. portretas
Vilnius panoro pasiglemzti visus skirtus transplontacijai pinigus.Mat Kaunas nesugebes,netufri kompetencijos kaip jieIs kur pas juos sia kom...atsirado,Gal isdangaus nukrito.Manau ligoniam geriau arciau gydytis nei vaziuoti i Vilniu ir net uz automobilio pastagtyma moketi didziules sumas.

Pazeminti kolegos

Pazeminti kolegos  portretas
Na , o kaip su G.Abeciuno ir K .Grigonio atsakomybe uz Kauno klinikines ligonines isvaistytas lesas sunkiai suvokiamu mastu ? Jie nekalti ? Kalta aplinka ?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių