Kodėl Lietuvoje riaušininkams leidžiama jaustis saugiau nei Amerikoje?

Tai, kas prieš porą metų įvyko Jungtinėse valstijose, vadinama vienu didžiausių išbandymų amerikiečių demokratijai. Rinkimus pralaimėjęs Donaldas Trumpas paskelbė neva rinkimai – pavogti ir pakvietė rėmėjus prie įstatymo leidžiančio Kapitolijaus. Netrukus Kapitolijus šturmuotas. Daugiau nei 2 tūkst. riaušininkų nusiaubė amerikiečių demokratijos simbolį. 

„Turime apsispręsti, kokia tauta būsime: ta, kuri politinį smurtą priims kaip normą ar šalimi, kurioje leisime rinkimų pareigūnams griauti teisėtai išreikštą piliečių valią?“ – klausė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Prieš teismą stojo per 1000 riaušininkų. Lyderiai jau išgirdo bausmes. Vienos kraštutinių dešiniųjų grupuotės lyderis įkalintas aštuoniolikai metų. Kitos grupės vadas – septyniolikai, nors prokurorai prašė įkalinti 33 metams.

Advokatas sako, kad bausmės – per griežtos. 

„Akivaizdu, kad nuosprendžiai yra reikšmingi ir tai nuvilia. Mūsų nuomone, vyriausybė persistengė“, – sakė vieno iš riaušininkų advokatas Normas Pattisas.

Tais pačiais metais riaušės vyko ir Vilniuje prie Seimo. 

 Lietuvoje teisiami 87 riaušių dalyviai. Jiems net teoriškai gresiančios bausmės – kelis kartus švelnesnės nei Amerikoje. O daugelis gali išvis išvengti su laisvės atėmimu susijusių bausmių. 

„Jeigu teismas pripažins kaltais, manau, kad daugeliu atveju realus laisvės atėmimas nebus skiriamas“, – įsitikinęs advokatas Raimundas Jurka.

Didžioji dalis Lietuvoje teisiami dėl dalyvavimo riaušėse ir pasipriešinimo pareigūnams. Už tai griežčiausia bausmė – šešeri metai kalėjimo. Teismas dažnai skiria ne maksimalią, o vidutinę bausmę. Jei asmuo teisiamas pirmą kartą, įkalinimo stengiamasi išvis neskirti. 

„Matyt, politikų, visuomenės toks požiūris, tokia valia. Kaip žinia, įstatymus, tame tarpe ir Baudžiamuosius kodeksus, tiek Europoje, tiek Amerikoje, priiminėja politikai“, – situaciją aiškino advokatas Darius Raulušaitis.

Jungtinėse valstijose teisiama ne tik dėl dalyvavimo riaušėse, bet ir pasikėsinimo į valstybės santvarką. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai dar vienas atvejis, kai labai aiškiai matosi, kad Lietuvoje nusikaltimai prieš valstybę nėra vertintini kaip rimti nusikaltimai. Netgi jei Baudžiamajame kodekse yra įrašytos griežtos bausmės, teismų praktika rodo, kad jos niekada nėra taikomos“, – pastebėjo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

Lietuvoje prokuratūra skelbė, kad vienas asmuo teisiamas dėl raginimų pažeisti Lietuvos suverenitetą. Už tai grėstų dar daugiausiai penkeri metai kalėjimo. Anot teisininkų, Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, teisme įrodyti kaltę sunkiau nei Amerikoje. 

„Skiriasi įrodinėjimas, kadangi pagal europinę teisinę sistemą privaloma įrodyti, kad 100 proc. buvo taip, kaip prokuratūra teigia savo kaltinimuose. Visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai“, – paaiškino D. Raulušaitis.

Jungtinėse valstijose prisiekusieji nusprendžia, ar jiems atrodo, kad asmuo kaltas. Ir amerikiečių teisėjai, skirdami bausmę, turi daugiau laisvės.

„Už kai kurias nusikalstamas veikas nenustatomas net maksimalus bausmės dydis. Teisėjas gali net paskirti bet kokio ilgumo laisvės atėmimo bausmę“, – tikino D. Raulušaits. 

Tai dar vienas atvejis, kai labai aiškiai matosi, kad Lietuvoje nusikaltimai prieš valstybę nėra vertintini kaip rimti nusikaltimai.

Anot teisininkų, riaušių prie Seimo byloje, griežtų bausmių nereikėtų tikėtis ir dėl to, kad Lietuvoje beveik nėra tokių bylų praktikos. Ir tai, anot R. Jurkos,  naudinga teisiamiesiems. 

„Kuomet nėra tos praktikos, arba yra, bet, tarkime, tam tikrų įvykių teisės vertinimas nepasiekė aukščiausio teismo, tai tokiu atveju teismas, matyt, irgi nenori perlenkti lazdos“, – svarstė R. Jukna.

Koordinavę neramumus prie Seimo, drąsiai jaučiasi ir teisme. Teismo salėję išsirengę – esą per karšta, demonstruoja tatuiruotes su svastikomis. Nors numatoma atsakomybė ir už nepagarbą teismui. 

„Kita vertus, teismas, organizuodamas procesą, turėtų irgi būti šiek tiek aktyvesnis, jeigu reikia – griežtesnis“, – siūlė D. Raulušaitis. 

Anot teisininko R. Jurkos, galbūt po šios bylos bus daugiau diskusijų, ar teisininkus, politikus ir visą visuomenę tenkina, kaip yra kovojama su bandymais šturmuoti teisėtai rinktą valdžią.