- Martyna Pikelytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirodžius informacijai, kad Petras Gražulis Europos Parlamente (EP) balsavo prieš 35 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, pats politikas tikina, kad tai tebuvo žmogiška klaida. Jis sako palaikantis šį projektą ir jau kreipęsis su prašymu jo balsą pakeisti. Tačiau balsavime nedalyvavo ir daugiau politikų iš Lietuvos.
Portalo 15min.lt duomenimis, Lietuvos deleguoti europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Waldemaras Tomaszewskis balsavime nedalyvavo, o Vytenis Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas, Aurelijus Veryga ir Dainius Žalimas balsavo „už“ paramą Ukrainai.
V. Sinkevičiaus tokie P. Gražulio argumentai neįtikino
Savo ruožtu aiškindamas, kodėl nedalyvavo balsavime, V. Sinkevičius portalui „lrytas.lt“ teigė, kad šiuo metu jis yra Lietuvoje, todėl EP sesijoje nedalyvauja.
„Prieš priimant sprendimą dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo sesijoje su grupe tikrinomės, kokie bus balsavimai, vienas jų buvo ir dėl paskolos Ukrainai, tai mes matėme, kad akivaizdžiai skaičiai buvo už tai, kad sprendimas bus priimtas, ir jis buvo priimtas. 518 balsų „už“, jei neklystu, ir 61 „prieš“ – tai didžiulė balsų dauguma ir ten nebuvo jokios grėsmės“, – portalui „lrytas.lt“ aiškino V. Sinkevičius.
Visgi, europarlamentaras sako, kad jo neįtikino P. Gražulio pareiškimai dėl balsavimo prieš projektą.
„P. Gražulis tiesiog nesupranta, už ką balsuoja – jis balsavo taip, kaip jo grupės balsavimo lape yra pažymėta. Kadangi jis yra toje grupėje, kuri vienintelė visuomet balsuos prieš bet kokį klausimą, susijusį su Ukraina, jis paspaudė mygtuką taip, kaip buvo lapelyje pažymėta – aš net neabejoju“, – svarstė V. Sinkevičius.
W. Tomaszewskis sako posėdyje nedalyvavęs
Tuo metu W. Tomaszewskis Eltai teigė, kad antradienį EP jo nebuvo visą dieną, ne tik šio balsavimo metu. Visgi, priežasčių, kodėl nedalyvavo posėdyje, europarlamentaras atskleisti nenorėjo.
„Manęs nebuvo parlamente apskritai. Priežastis man yra žinoma, net mieste nebuvau“, – Eltai teigė politikas.
Ši parama taps esmine Didžiojo septyneto valstybių birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių dalimi.
ES paskola, kuriai pritarė didžioji įstatymų leidėjų dauguma, yra dalis didesnės 50 mlrd. dolerių iniciatyvos, dėl kurios birželio mėnesį susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.
ES yra pirmoji iš G7 valstybių paskelbusi, kokią sumą skiria savo daliai šiame plane, ir vis dar laukia, kol savo dalį paskirs JAV ir kitos šalys.
Numatoma, kad Europos Sąjungos (ES) makrofinansinė parama bus išmokėta iki 2025 m. pabaigos, tačiau tik su sąlyga, kad Ukraina įsipareigos gerbti žmogaus teises, laikytis teisinės valstybės principo ir taikyti veiksmingus demokratinius mechanizmus.
Paskolos galutiniam suteikimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas, balsavimas turėtų vykti už kelių dienų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie Baltarusijos ir Lietuvos kultūrinį artumą prakalbęs ministras tikslina savo mintį2
Apie kultūrinį Baltarusijos ir Lietuvos artumą prakalbęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikslina savo poziciją ir tikina omenyje turėjęs ne Minsko režimo valdomą kaimyninę valstybę, o baltarusių tautą. ...
-
Budrys: Karaliaučius yra mūsų istorijos dalis ir jos ištrinti nepavyks1
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Kaliningrado, dar vadinama Karaliaučiaus, sritis yra Lietuvos istorijos dalis ir „jos ištrinti nepavyks“. ...
-
Lobovas pašalintas iš Jonavos mero rinkimų2
Artėjant kovą vyksiantiems pirmalaikiams Jonavos rajono mero rinkimams, juose neleista dalyvauti riaušių prie Seimo byloje kaltinamam Andrejui Lobovui. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, pastarasis sumokėjo užstatą nesilaikydamas nuro...
-
Budrys apie Trumpo pareiškimus: siūlau to nedaryti
Išrinktajam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie galimybę paversti Kanadą jo šalies dalimi ar užimti Grenlandiją bei Panamos kanalą, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina &nda...
-
Viceministras Antrojo pasaulinio karo pabaigą pradės minėti gegužės 8-ąją10
Gegužės 9 dieną Antrojo pasaulinio karo pabaigą minėdavęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas pripažįsta, kad toks elgesys visuomenei sukėlė daug klausimų. Todėl, pasak viceministro, suprasdamas, kad užimant oficialias pareigas jis turi a...
-
Atsargos pulkininkas: jau matome veikiant vieną iš pavojingiausių hibridinio karo elementų7
Minint Laisvės gynėjų dieną, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnas, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius iš istorinės Seimo Kovo 11-osios Akto salės tribūnos atkreipė dėmesį į informacinio karo pavojų. ...
-
Nausėda: iki šiol netrūksta linkinčių mums blogo – neleiskime to12
Laisvės gynėjų dienos minėjimuose dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragina niekada nenusileisti vis dar gajiems bandymams ištrinti ir suklastoti Lietuvos istoriją. ...
-
Grybauskaitė: laisvė bet kada gali būti vėl testuojama20
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje laisvė bet kada gali būti vėl testuojama, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. ...
-
Prezidentas: siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena – rimtas ir svarstytinas2
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena yra rimtas ir svarstytinas. ...
-
Grybauskaitė apie valdančiąją koaliciją: aišku, kam krenta atsakomybė3
Dešimtmetį šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pastarosiomis savaitėmis besitęsiančios įtampos valdančiosios daugumos gretose nestebina – anot jos, visos naujos koalicijos „šiek tiek pasistumdo&ldq...