Koalicijos partneriai pokyčių Vyriausybėje nenori – baiminasi pirmalaikių rinkimų

Visgi mažieji valdančiosios koalicijos partneriai neslepia – klausimų jie atskiriems ministrams surastų. Tačiau tik klausimų ir pastabų, o ne imperatyvių reikalavimų konkrečiam ministrui trauktis. Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai neatmeta, kad jei valdančiųjų gretose pagreitį įgautų inercijos keisti vieną ar kitą ministrą, valdančioji dauguma galėtų susvyruoti. Todėl, akcentuoja Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, visiškai logiška ir priimtina, kai dėl ministrų kabineto sudėties paskutinį žodį sakė ir toliau sakys premjerė. Kitu atveju, anot E. Gentvilo, Lietuvai gali iškilti pirmalaikių rinkimų grėsmė.

Iš esmės jam pritaria ir koalicijos kolega iš Laisvės partijos – Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas. Visgi pastarasis politikas leidžia suprasti, kad valdančiosios daugumos stabilumui iššūkių kelia ne tik Vyriausybės sudėtis ar paskirų ministerijų darbas. V. Mitalas tarsi užsimena, kad „laisviečių“ frakcijos kantrybė dėl civilinės sąjungos ar mažo kiekio marihuanos dekriminalizavimo nėra geležinė. Nors ir abstrakčiai, bet politikas primena – be Laisvės frakcijos dešiniųjų koalicija turėtų tik 63 parlamentarus.

„Visi tai supranta ir tiek žinių“, – sako politikas prieš tai pažymėdamas, kad Laisvės partijos interesas yra civilinės sąjungos ar dekriminalizavimo iniciatyvas priimti būtent šiame Seime.

Dėl daugumos stabilumo dėl ministrų likimo turėtų spręsti I. Šimonytė

Kaip Eltai sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas, keliant klausimą dėl tolesnio Vyriausybės sudėties likimo būtina įvertinti, kad I. Šimonytės vedamas ministrų kabinetas jau susitvarkė su ne viena Lietuvą ištikusia krize.

„Ši Vyriausybė nepaisant vienu metu užgriuvusių kelių krizių, parodė, kad ji gali dirbti. Pavyzdžiui, pradėjus darbą Bilotaitė atrodė prastai, kad nesusitvarko. Tačiau viskas įsibėgėjo į gerą. Gal ir gerai, kad nepaskubėta kažkokių veiksmų imtis“, – sakė liberalas, teigiamai įvertindamas I. Šimonytės nusiteikimą Vyriausybės sudėties nejudinti.

„Buvo paburnojimo. Pavyzdžiui, dėl ministro Navicko. Tačiau aš turiu pripažinti, kad premjerė Šimonytė yra kieta ir ji pasakė: aš spręsiu“, – teigė E. Gentvilas ir pažymėjo, kad tokia premjerės laikysena jį tenkina.

Kritikuokimės, bet nedarykime veiksmų, kurie gali palikti Lietuvą pirmalaikių rinkimų akivaizdoje.

„Paradoksalu, bet tenkina. Aš esu linkęs ir į diskusijas, ir į viešus pasakymus, ir pats sakiau, kad ministras Navickas yra prastas... Bet, klausykite, kas būtų jei mes pasileistume plaukus. Gentvilui nepatinka vienas, kam nors nepatinka kitas. Ir tada prasideda balaganas. Klaidų yra, silpnesnių ministrų yra, tačiau dėl kažkurio ministro spręs ne Pranckietis, ne Gentvilas, bet Šimonytė“, – sakė liberalas.

Galiausiai jis neatmetė tikimybės, kad jei valdančiųjų gretose atsirastų primygtiniai raginimai atnaujinti Vyriausybės sudėtį, tai galėtų turėti ir drastiškų pasekmių.

„Jeigu kas nors mano, kad paburbuliavimas, kurį lydės veiksmai prieš ministrą, stabilizuoją šią Vyriausybę... Paburbuliuoti tai maksimum ką mes galime, bet kažkokių veiksmų ėmimasis gali reikšti šios Vyriausybės griūtį, naujos Vyriausybės neatsiradimą, pirmalaikius rinkimus, tarprinkiminį chaosą“, – scenarijus braižė politikas.

„Man daug gali kas nepatikti, bet kokia to išeitis – gali sugriūti koalicija ir viskas“, – pridūrė E. Gentvilas.

M. Morkevičiaus / BNS nuotr.

Todėl, tęsė liberalas, geriausia būtų, jei ir toliau sprendimą dėl Vyriausybės sudėties turėtų I. Šimonytė.  

„Jeigu mes norime elgtis atsakingai ir nenorime pirmalaikių rinkimų, tai maksimumas ką mes galime pasakyti yra, kad vienas ar kitas ministras nėra pakankamai gerai, bet dėl jo likimo Vyriausybėje spręs Šimonytė. Aš tikrai nesu už tai, kad visos koalicijos gyventų amžinai ir nebūtų kritikuojamos iš vidaus ar iš išorės. Kritikuokimės, bet nedarykime veiksmų, kurie gali palikti Lietuvą pirmalaikių rinkimų akivaizdoje. Iš vienos pusės pirmalaikių rinkimų akivaizdoje, iš kitos pusės juk rūsti meška dantis iššiepus“, – sakė E. Gentvilas.

Klausimų ministrams turi, tačiau juos išsako asmeniškai

Tai, kad poreikio keisti Vyriausybės sudėtį šiuo metu nėra ir, kad toks siekinys galėtų išbalansuoti valdančiąją daugumą, pritarė ir Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.

„Racijos šiame pasvarstyme yra, nes formuojant šią Vyriausybę premjerė demonstravo didelį pasitikėjimą koalicijos deleguojamomis kandidatūromis, koalicijos partnerių deleguojamomis kandidatūromis į Vyriausybės ministrų postus. Dabar, jei mes pradėtume bendrai eiti per sąrašą ir vertinti konkretaus ministro darbus, tai natūralu, kad turėtume konstatuoti, kad principas pasitikėti koalicijos deleguojamomis kandidatūromis yra pažeistas arba keičiasi. Tai galėtų sukelti papildomų įtampų. Bet tai neužkerta kelio kalbėtis atvirai, kaip mums sekasi įgyvendinti Vyriausybės darbus ir kokiose srityse to progreso norėtųsi daugiau“, – Eltai sakė politikas, neslėpdamas, kad pats įvairiai vertina skirtingų ministrų nuveiktus darbus.

„Skirtingų ministrų darbu aš labai skirtingai patenkintas. Bet iš kolegiškumo ir iš bendro darbo vienoje koalicijoje tas pastabas iškomunikuoju asmeniškai, o ne viešai“, – sakė V. Mitalas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Galiausiai teigė „laisvietis“, kol kas, jo manymu, nėra Vyriausybėje narių, kurių likimas bei pozicijos būtų stipriai susvyravusios.

„Kad ministras dirbtų poste yra reikalingas premjero, premjerės, prezidento ir partijos pirmininko palaikymas. Jei kažkurio iš šitų žmonių palaikymo nelieka, tai natūralu, kad konkretus ministras lieka pavojingoje situacijoje“,– sakė jis.

 „Laisviečiai“ nusiteikę ryžtingai

Visgi kalbantis su V. Mitalu galima pajausti, kad valdančiojoje daugumoje įtampos dėl kelių „laisviečiams“ itin svarbių, tačiau koalicijoje kontraversiškai vertinamų įstatymų niekur nedingo. Tai, pirmiausiai iniciatyvos dėl civilinės sąjungos ir nedidelio marihuanos kiekio legalizavimo.

V. Mitalas tvirtino, kad dėl jo atstovaujamos partijos programoje įrašytų ir su šia politine organizacija tapatinamų iniciatyvų „laisviečiai“ jau ir taip sutiko eiti į kompromisą. Todėl, leido suprasti politikas, galimybė, jog šis Seimas minėtų įstatymų nepriims, Laisvės partijos gretose yra net nesvarstoma.  

„Dirbame siekdami įstatymų priėmimo, o ne kažkokių tarpinių laimėjimų ir mes dirbsime toliau ir niekada nesustosime ties tuo dirbę, nes tikime, kad Lietuva tuos dalykus gali įgyvendinti jau dabar, o ne po 20 metų. Tarpiniai laimėjimai yra smagu, bet mūsų tikslas yra ne toks, ne parodyti, kad atskiram klausimui, vienoje fazėje sutelkėme kažkiek balsų. Mūsų tikslas yra, kad šie įstatymai būtų priimti Lietuvos Seime“, – sakė V. Mitalas.

Politikas leido suprasti, kad koalicijos partnerių parama šiems projektams jam kelia klausimų ar net tam tikrą nepasitenkinimą. Laisvės partijos frakcijos seniūnui užkliuvo ir anksčiau premjerės I. Šimonytės pasakyti žodžiai, kad siekiant Partnerystės įstatymo priėmimo, iniciatoriai turėtų kliautis ne tiek valdančiąja dauguma, kurios nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, bet telkti opozicija.

Skirtingų ministrų darbu aš labai skirtingai patenkintas. Bet iš kolegiškumo ir iš bendro darbo vienoje koalicijoje tas pastabas iškomunikuoju asmeniškai, o ne viešai.

„Iš koalicijos partnerių esame sulaukę tokio pasiūlymo pasikalbėti su opozicija ir mažiau dairytis į koaliciją. Ką aš iš tikro apie tai galvoju pasakysiu turbūt knygoje po šios valdančiosios, o ne dabar“, – teigė „laisvietis“, pridurdamas, kad koalicijos partneriai turėtų suprasti, jog būtent dekriminalizavimo ir Partnerystės įstatymų iniciatoriai jau žengė žingsnį ir leidosi į kompromisus.

Abstrakčiai, bet kalba apie tai, ar Laisvės partija galėtų iškelti sąlygas partneriams: mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų

Paklaustas kaip elgsis, jei visgi koalicijos partneriai nesusitelks ir nepagelbės Laisvės partijai ir jos elektoratui svarbių iniciatyvų, V. Mitalas prabilo užuominomis. O jas, tvirtina politikas, valdančioji dauguma turėtų gerai suprasti.

„Mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų, kurie absoliučią dauguma atvejų yra Seime, yra per visus kritinius balsavimus, kurių valdančiajai koalicijai reikia ir su mumis didesnių problemų nekyla, nei per biudžeto svarstymą, nei kituose sudėtinguose klausimuose. Be 11 balsų dabartinė koalicija turėtų 63“, – valdančiosios daugumos trapumą primindamas sakė politikas.

„Aš to nevaikštau kartodamas visiems kas turi ausis, bet, man rodos, visi tai supranta ir tiek žinių. Dirbame toje dvasioje kur atrodo, kad visi supranta“, – paklaustas, ar tokius pačius skaičiavimus jis pateikia ir koaliciniams partneriams, atsakė V. Mitalas.