Ko laukti iš paskutiniųjų Prezidentės kadencijos metų?

Ko laukti iš paskutiniųjų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metų? Politologai sutaria: dėmesys bus skirtas pirmininkavimui ES Tarybai, o Vyriausybei – vis skaudesni kritikos kirčiai.

Išplėtė prezidento galias

Prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį, liepos 10 d., visuomenei pristatė ketvirtųjų kadencijos metų rezultatus. Penktieji šalies vadovės prezidentavimo metai prasidės penktadienį, liepos 12-ąją. Politologai Kęstutis Girnius ir Alvidas Lukošaitis pastebi, kad pastarieji ketveri metai Lietuvos politikoje žymi prezidentūros, kaip institucijos, išryškėjimą ir iki tol buvusią neįprastą šalies vadovo retoriką.

Pasak K.Girniaus, rinkėjams tokius būsimosios Prezidentės bruožus nuspėti buvo sunku, nes anksčiau ji buvo "kompetentinga technokratė, bet kaip politikė nesireiškė".

"Manau, kad ji truputį nustebino savo savotišku kietumu ir kad perprato Seimą labai greitai bei praplėtė prezidento galias, nes Seimas nedrįso jai priešintis. Tai ganėtinai reikšmingas momentas. Nes kai Valdas Adamkus mėgino tai daryti pirmąją savo kadenciją, jis patyrė nemažai nesėkmių. O Prezidentei Seimas neprieštaravo ir daugiau mažiau nuolankiai jos atžvilgiu elgėsi", – teigė politologas.

Ekspertų nuomone, griežtą Prezidentės retoriką itin lemia ne tik politinė pasaulėžiūra, bet ir charakteris. O geležinės ledi įvaizdis kartais ir specialiai išryškinamas. Čia reikėtų prisiminti atvejį, kai 2010 m. D.Grybauskaitė atmetė JAV prezidento Baracko Obamos kvietimą ir nevyko į Prahoje surengtą Vidurio bei Rytų Europos vadovų susitikimą. Pasak K.Girniaus, iš pažiūros tai buvo neprotingas sprendimas, tačiau sulaukė tarptautinio dėmesio ir dar labiau sutvirtino D.Grybauskaitės įvaizdį. Ar toks griežtumas politikoje yra teigiamas, esą priklauso nuo konkretaus atvejo, kartais jis būtinas.

Tačiau, A.Lukošaičio teigimu, galima kalbėti ir apie Prezidentės santykį apskritai su parlamentinės demokratijos kultūra, kurios Lietuvoje ir šiaip trūksta. O per pastaruosius ketverius metus jos tikrai nepadaugėjo.

"Politikos ekspertus, manau, gana dažnai Prezidentė stebino įvairiomis progomis, ar kritika, ar pastebėjimais, pamąstymais. Apskritai, kaip Andrius Mamontovas yra sakęs, kad meilės nebus per daug, tai aš asociaciją kurdamas galiu sakyti, kad parlamentinės demokratijos tikrai nebus per daug. Ir to kiekio, kokybės, esant šitai Prezidentei, tikrai nepadaugėjo. Bet čia yra klausimas, kiek tai būtų galima sieti su Prezidente ir kiek – su pačia sistema, parlamentinės kultūros, demokratijos plėtra, indoktrinacija elito ir visuomenės galvose", – svarstė A.Lukošaitis.

"Kas nusipelnys, tas ir gaus"

Penktieji Prezidentės buvimo valdžioje metai, anot politologų, bus karšti ir įtempti. Artimiausią pusmetį didelių vidaus politikos rietenų, kaip teigiama, galime nejusti, nes dėmesys bus sutelktas į pirmininkavimą ES Tarybai. Tačiau tai esą nereiškia, kad šalies vadovė švelnins toną Vyriausybės atžvilgiu.

"Jeigu Vyriausybė nusipelnys, neabejoju, kad tonas pagriežtės. O kad bus nusipelnyta, irgi neabejoju. Nes koalicija labai sudėtinga visomis prasmėmis, tai yra įvardijusi ir pati Prezidentė. Kas nusipelno, tas ir gauna", – sakė A.Lukošaitis.

K.Girniaus požiūriu, kol kas D.Grybauskaitė Ministrų kabinetą kritikavo švelniai: suėjus šimtui Vyriausybės darbo dienų ji sakė neturinti ką komentuoti, nes dar nematyti Vyriausybės darbo rezultatų; skaitydama metinį pranešimą nurodė, kad jau metas pradėti dirbti. Dar po pusmečio, K.Girniaus teigimu, tonas griežtės.

"Ji turės pasisakyti, nes šita Vyriausybė yra tiesiog apgailėtinai silpna. Nevykdo svarbių darbų, pati nesusitaria. Vis tiek Prezidentė turi imtis priemonių, paskatinti atlikti būtiniausius darbus, ir dėl atominės, ir dėl kai kurių kitų dalykų. Šita Vyriausybė negeba veikti normaliai ir Prezidentė turės pasisakyti šiuo klausimu. Ir manau, kad pasisakys ne taip mandagiai", – dėstė politologas.

Politikos eksperto teigimu, padėtį sunkins ir tai, jog Prezidentė linkusi bendradarbiauti su socialdemokratais, bet ne su kitais valdančiosios koalicijos partneriais.

"Ji linkusi bendradarbiauti su socialdemokratais. Reikia prisiminti, kaip ji visomis išgalėmis mėgino užkirsti kelią Darbo partijai patekti į koaliciją, tai ji prisidės prie Darbo partijos sunaikinimo, ir jau yra prisidėjusi. Čia nebūtinai blogas dalykas. Aš manau, kad ji jokios ypatingos meilės nei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, nei Rolando Pakso partijai neturi, ji pakankamai pragmatiška. Reikia prisiminti, kad per rinkimų kampaniją Prezidentė aiškiai davė suprasti, jog ji būtų norėjusi, kad rinkimus būtų laimėję konservatoriai ir liberalai", – sakė K.Girnius.

Bet kokie pasirinkimai nestebins

Apie ateities planus D.Grybauskaitė kol kas nekalba. Tačiau kad ir kokį sprendimą ji priims, – rungtis dėl antros kadencijos Lietuvoje ar kelti sparnus ES mastu, – politologų tai nestebins.

"Diplomatai yra kalbėję, esu iš jų girdėjęs, jog norima, kad naujasis ES prezidentas būtų moteris iš mažos šalies. Tad ji yra ideali kandidatė. Ji irgi turi Briuselio patirties, tai žmonės supranta, ji laimėjo Karolio Didžiojo premiją, kuri labai reikšminga, ji supranta ES ir Europos Komisijos žaidimo taisykles bei veikimo būdus. Tai dideli pranašumai ir ji tikrai gali į šitą poziciją pretenduoti", – kalbėjo K.Girnius.

A.Lukošaičio teigimu, jei D.Grybauskaitė sugebėtų užimti dabartinio ES prezidento Hermano Van Rompuy vietą, tai prilygtų stebuklui. Tačiau ateitį prognozuoti dar anksti.

"O kodėl gi ne? Nėra stebuklų toje ES. Ir šitas variantas visiškai priimtinas bei neblogas visai Europai būtų, ką jau kalbėti apie Lietuvą. Kitas klausimas – interesų galių žaidimai, ir šitame lauke sužaisti Prezidentei vienai, kadangi neturi didesnio užnugario, stovyklos, labai sudėtinga. Jeigu taip atsitiktų ir ji taptų ES prezidente ar panašiai, tai būtų stebuklas Lietuvai", – savo požiūrį dėstė A.Lukošaitis.

Įvardijo svarbiausius darbus

Vakar prezidentūroje surengtoje metinėje spaudos konferencijoje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apžvelgė ketvirtuosius savo kadencijos metus. Prezidentė išvardijo svarbiausius, jos nuomone, nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus.

Neabejotinu pasiekimu D.Grybauskaitė įvardijo gerėjančią Lietuvos ekonominę padėtį. Pasak Prezidentės, minimalų darbo užmokestį padidinusiai Vyriausybei jau laikas pradėti ir laipsniškai atkurti atlyginimus. Šalies vadovė pabrėžė, kad nauju finansiniu laikotarpiu – 2014–2020 m. – Lietuva iš ES gali tikėtis 4 mlrd. litų didesnės paramos, kuri iš viso turėtų siekti 44,5 mlrd. litų. O per ateinančius dvejus metus, pasak D.Grybauskaitės, jaunimo nedarbui mažinti mūsų šalis gali tikėtis iki 900 mln. litų ES paramos.

Prezidentė džiaugėsi tęsiamais Lietuvos energetikos projektais: suskystintųjų dujų terminalas esą statomas pagal grafiką, daugėja nepriklausomų šilumos tiekėjų.

Kaip ir birželį skaitydama metinį pranešimą Seime, Prezidentė vėl pabrėžė "valiusi" teismus. Ji priminė per ketverius metus už teisėjo vardo pažeminimą atleidusi beveik tiek pat teisėjų, kiek atleista per ankstesnius 19 metų, – tarnybos neteko 13 teisėjų.

Išvardijusi svarbiausius nuveiktus darbus D.Grybauskaitė atsakė į žurnalistų klausimus.

Apie teismų sistemos pertvarką:

"Teisėjų gretose lieka vieni geriausių. Kiek galiu, ketinu ir toliau "valyti" teismus."

Apie kandidatavimą į į Lietuvos arba ES prezidentus:

"Nulems Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių nuomonė. Manau, patys jūs (žurnalistai – red. past.) pasistengsite tą nuomonę pateikti, jūs apklausas padarysite."

Apie eitynes "Už lygybę":

"Lietuvos Konstitucija užtikrina visiems Lietuvos piliečiams lygias susirinkimo teises. Dėl vietos, kur gali vykti vienas arba kitas renginys, tai yra savivaldybės prerogatyva. Ir tai turi spręsti tiek tie, kas kreipiasi į savivaldybę, tiek pati savivaldybė. Antras teismas jau įpareigojo savivaldybę šį klausimą išspręsti. Jeigu šitas sprendimas bus apskųstas dar aukštesnei instancijai, aukštesnės instancija vėl spręs. Todėl aš čia labai komentuoti nenorėčiau, nes procesas dar nesibaigė."

"Asmeniškai aš nedalyvauju jokiose eitynėse, iki šiol nedalyvavau ir nesiruošiu dalyvauti jokiose eitynėse."

Apie Vyriausybės darbą:

"Manau, Lietuva prastai atrodo tiek viduje, tiek tarptautiniame kontekste dėl to, kad nesugeba priimti strateginių sprendimų, kurie turi būti priimti pačios Lietuvos. Mes negalime nustumti šito sprendimo ar apsisprendimo nei Estijai, nei Latvijai, nei švedams. Turime patys apsispręsti, strategiškai ateityje išliksime atominės energetikos šalimi ar ne. Todėl laukti studijų, nuomonės iš trečiųjų šalių tikrai nereikėtų, nes jau pradedame atrodyti apgailėtinai."

Apie Seimo narės Neringos Venckienės paieškas:

"Kiek žinau, ieško ne tam, kad ką nors bloga padarytų, o tam, kad įteiktų pranešimą apie atvykimą į teismą. Visa kita – paieškos – tikrai ne prezidento atsakomybė. Kad teisėsauga atliktų paštininko funkciją, neturėčiau kištis į tai."

Apie generalinio prokuroro Dariaus Valio darbą:

"Prokuroras dirba visiškai savarankiškai, taip ir galiu vertinti prokuroro darbą. Reformos projektą rengė ne prokuratūra, o pats Seimas. 2011-aisiais jį priėmė 103 balsais, beveik du trečdaliai Seimo balsavo už tokią reformą, 2012-ieji skirti jai įgyvendinti. Iš tiesų prokuroras vykdė tik Seimo priimtą įstatymą."

Apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo skandalą:

"Savo nuomonę galėčiau tik taip pristatyti, kad melo detektoriaus parodymų abiejų pareigūnų atžvilgiu nei prokuratūra, nei teismas panaikinti negali, jie išlieka."

Apie Darbo partijos bylą:

"Būtent todėl, jog penktadienį teismas planuoja priimti sprendimą, aš negaliu komentuoti šio klausimo, kad nepadaryčiau įtakos nei politinių partijų reakcijai, nei paties teismo sprendimui."

Algirdas Sysas

Valdančiųjų socialdemokratų atstovas Seime

Ji valdančiųjų nepradės girti, tačiau tai natūralus dalykas. Manau, kad Prezidentė nuosekliai šitą koaliciją kritikavo, nes ne paslaptis, kad ji nenorėjo tokios koalicijos. Norėjo vaivorykštinės. Tad nežinau, ar pasikeis dėl prezidento rinkimų požiūris į valdančiąją daugumą. Visados valdančiajai daugumai bus pretenzijų, kad ir koks prezidentas būtų. Nes visų lūkesčių užtikrinti neįmanoma ir visada bus kas nors nepatenkintas.

Kalbant apie dar vieną Prezidentės kadenciją – jau visi vienu balsu kalba, kad rinkimų kampanija prasidėjo, tai akivaizdžiai matyti prezidentūroje. Tad galbūt ji daugiau, nuoširdžiau bendraus.

Loreta Graužinienė

Valdančiosios Darbo partijos (leiboristų) atstovė Seime

Šiuo metu Prezidentės ir Vyriausybės bendradarbiavimas yra konstruktyvus ir toks turėtų likti iki šių metų pabaigos. Tačiau pasibaigus pirmininkavimui ES Tarybai iškart prasidės D.Grybauskaitės rinkimų kampanija ir tada kritiką Vyriausybei jau reikės suprasti kaip retoriką prieš rinkimus. Rinkimai yra rinkimai, vyksta natūrali kova. Kritika ar ne kritika, tai bus labiau traktuojama kaip rinkimų pasisakymai. Retorika jau būna kitokia per rinkimus, tai natūralu.

Nesakyčiau, kad kur nors Vyriausybėje yra įtampos. Na, galbūt Darbo partijai kritika jau šiek tiek tiesioginė, pasisakymai, kurie kenks net ir pačiam procesui. Neturėtų valstybės vadovai nepasibaigus teismo procesams reikšti nuomonę.

Andrius Kubilius

Opozicinių konservatorių atstovas Seime

Prezidentę pirmiausia derėtų vertinti už bendradarbiavimą stengiantis suvaldyti ekonominę krizę, ir už nuoseklią politiką. O kritikos dabartiniai valdantieji akivaizdžiai nusipelno.

Prezidentė išlieka nuosekli net ir pasikeitus Seimo daugumai. Mes kartais irgi turėdavome skirtingų požiūrių dėl vienokių ar kitokių darbų, bet jautėme bendrumą tuo atžvilgiu, kad stengėmės dirbti ir pasiekti rezultatų. Tad Prezidentė dabartinę valdančiąją daugumą kritikuoja visų pirma už tai, kad prabėgus pusmečiui nematyti darbų. Reikšmingai skiriasi atsakomybės einant aukštas pareigas suvokimas ir tam tikras politikos stilius. Prezidentė yra veiksmo ir konkrečių rezultatų siekianti institucija. O dabartinei valdžiai atrodo, kad tokie principai nėra ypač svarbūs.