Kiekvienai partijai – po atsargos generolą

Keistas komplektas

COVID-19 sukeltos krizės metu vyksiančiuose Seimo rinkimuose šokėjais ir dainininkais nesuviliosi. Partijos labai greitai užčiuopė, kad tokiomis aplinkybėmis geriausiai tinka viešoje erdvėje jau žinomi medikai, ekonomistai, socialinės srities ekspertai, nes šiandien žvaigždės ir didvyriai jie, o ne TV šou atstovai.

Beje, visiška rinkimų naujovė – kiekviena partija užsigeidė turėti po į atsargą išėjusį aukštą kariškį ar bent jau anksčiau uniformuotą asmenį, pastebi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė profesorė dr. Jūratė Novagrockienė.

Pirmą kartą partijų dėliojamuose rinkimų sąrašuose tiek daug tarnybą baigusių kariškių. Kol jie buvo tarnyboje, politikoje jiems dalyvauti draudė įstatymas. Nors siūlymui dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją perduoti valdyti kariškiams ar Krašto apsaugos ministerijai nepritarta, bet tokiais neramiais laikais gal tikrai žmonės norės Seime matyti buvusius uniformuotų struktūrų vadus.

Tad štai Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkėjams siūlo buvusį Lietuvos kariuomenės vadą dimisijos generolą leitenantą Arvydą Pocių, Socialdemokratų darbo partija neatsilieka – jų rinkimų sąrašuose – kitas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas dimisijos generolas leitenantas Valdas Tutkus. Socialdemokratų partija kelia į Seimą buvusio kariuomenės Jungtinio štabo viršininko brigados generolo Algio Vaičeliūno kandidatūrą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasitelkė civilį kariškų ir policijos reikalų žinovą – krašto apsaugos viceministrą, buvusį vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną.

Socialdemokratų partija į rinkimus eina su aktualiausių šiandien sričių specialistais – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi profesoriumi Sauliumi Čaplinsku ir Vilniaus universiteto (VU) profesoriumi sociologu, ekonomistu Romu Lazutka, psichologu Andriumi Kaluginu, buvusiu Klaipėdos respublikinės ligoninės vadovu Romaldu Sakalausku. Konservatoriai turi savo mediką – pasitelkė populiarųjį vaikų psichiatrą Liną Slušnį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius S.Čaplinskas ypač daug dėmesio sulaukė dėl koronaviruso.

Tarp Seimo rinkimų debiutantų – ir ne vienas valstybės institucijose dirbęs asmuo, visuomenininkas. Konservatorių komandoje – buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, socialdemokratų – buvęs ugniagesių vadas Remigijus Baniulis, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius, Kalėjimų departamento eksdirektorius Robertas Krikštaponis, vienos iš švietimo profsąjungos lyderių Audrius Jurgelevičius. Skelbta, kad su LVŽS Seimo nario mandato ketina siekti Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Tarp Liberalų sąjūdžio kandidatų – Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas, VU profesorius politologas Raimundas Lopata. Rinkimuose debiutuojanti Laisvės partija rinkėjams siūlo kadenciją baigusį Vilniaus universiteto rektorių Artūrą Žukauską. Rinkėjų paramos tikisi ir daug metų kitų gaunamus rinkėjų balsus skaičiavęs buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas, kandidatuosiantis su "socialdarbiečiais".

Mandato panoro ir buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Z.Vaigauskas.

Šou personažai ir ragana

Seime jau įsitvirtinę kelių sporto šakų čempionai, tad pasivaržyti rinkimų trasoje dėl parlamentarės mandato šįsyk nori pasaulio dviračių treko čempionė Simona Krupeckaitė, ketinanti kandidatuoti su socialdemokratais. Su šia partija į rinkimus eina ir TV pokalbių laidų visomis įmanomomis temomis dalyvis, žurnalistas ir rašytojas Giedrius Drukteinis.

Ką tik iš kelių kitų politinių darinių sulipdyta Laisvės ir teisingumo, ar tiesiog trijų muškietininkų, partija turi išskirtinę narę – vyriausia Lietuvos ragana tituluojamą Viliją Lobačiuvienę. Jei ji kandidatuotų ir būtų išrinkta, taptų Seime pirma ragana, bent jau neneigianti tokia esanti. Beje, V.Lobačiuvienė jau yra kandidatavusi ir Seimo, ir savivaldybių tarybų rinkimuose, bet burtai laimėti nepadėjo.

Rinkėjų balsus medžios ir vyriausia Lietuvos ragana tituluojama V.Lobačiuvienė.

Naują kadenciją Seime gali ir vėl atsirasti "Dviračio žinių" personažas. Tai nebūtų jokia naujiena – didžioji dalis 2008 m. su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija į Seimą atėjusių pramogų pasaulio atstovų buvo šios politinės satyros TV laidos personažai, juos įkūnijantys aktoriai arba ir tie, ir tie. Šįsyk su konservatoriais Seimo rinkimuose dalyvaus Kristijonas Bartoševičius, daugeliui geriau žinomas kaip "Mėslitos" direktorius milijonierius Poška. Tiesa, realiame gyvenime K.Bartoševičius nepanašus į savo personažą: jis – ekonomikos studijas baigęs visuomenininkas, mokytojas, talkinęs konservatorių iškeltos kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės rinkimų štabe.

A.Valinsko vedami pramogų pasaulio atstovai buvo vieno sezono politinės mados klyksmas.

Dėl vietos kairiojoje Seimo pusėje kovos ne tik TV šou, bet ir 2008–2012 m. kadenciją Seimo salėje linksmybėmis užsiėmęs Antanas Nedzinskas. Pagarsėjęs kaip keistuolis, dainuojantis senus šlagerius, Seime jis pagarsėjo meile kitoms senienoms. Per patį pasaulinės finansų krizės įkarštį jis pateikė įstatymo projektą, kad senesni nei 30 metų zaporožiečiai, volgos ar pobiedos būtų pripažinti istoriniais ir juos saugotų įstatymas. Beje, ir pats jis turėjo penkis tokius automobilius. Bet labiausiai Seimo narį išgarsino, kai jis savivaldybių rinkimų įkarštyje dėl reklamos imitavo savo paties vestuves. Tokį falšą pasmerkė net jo kolegos pramogų pasaulio atstovai.

Lokomotyvai ir užpildas

Tarp politikos debiutantų iš pramogų cecho šįsyk – vienetai. "Vyksta įdomūs pasikeitimai: anksčiau tarp vadinamųjų lokomotyvų, kurie turėtų patempti partijos sąrašą, dominavo pramogų, kultūros atstovai, o dabar – viešoje erdvėje dažnai matomi ekspertai, tokie kaip ekonomistas Romas Lazutka, medikai, specialistai, apie kuriuos visuomenė turi susiformavusią gerą nuomonę kitame, ne politikos, kontekste. Dabar rinkėjams norisi atsakingos politikos", – pastebi politologė J.Novagrockienė. Ji priduria, kad dar viena naujovė – bandoma atjauninti sąrašus, ypač vienmandatėse apygardose. Pavyzdžiui, tarp socialdemokratų kandidatų atsirado naujų politikoje jaunų veidų.

Pasak politologės, partijos prieš rinkimus bando atsišviežinti, ir tai suprantama. Tai daroma dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, bandoma surasti politika nesusitepusių, bet visuomenei žinomų asmenų, nes tokie rinkėjams atrodo patrauklesni, o tokia partija pasirodo kaip besilaikanti atsinaujinimo vektoriaus.

O, antra, ypač mažesnės ar naujos partijos tokių politikos naujokų prisikviečia ir dėl labai banalios priežasties – jos turi žmogiškųjų resursų deficitą, o rinkimų sąrašą kažkuo užpildyti reikia. Tad, kas eina, tą priima. Kartais taip nutinka ir senesnėms partijoms, pavyzdžiui, taip per praėjusius Seimo rinkimus elgėsi ir LVŽS.

Tiesa, reta išimtis, bet pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jų partija į šiuos rinkimus žvaigždžių nekvies, o kels partijos skyriuose išsiugdytus lyderius.

Stoti į partiją neskuba

Nepartinių asmenų atsiradimas partijų rinkimų sąrašuose vertingas tuo, kad į politiką pritraukiama anksčiau joje nedalyvavusių žmonių. Bet dar gana nauja politinė mada – nemažai jų nori ir toliau išlaikyti partinę nekaltybę. O kaip šią kadenciją parodė LVŽS sąrašo pavyzdys, naujokų nenoras susisaistyti su partija net laimėjus Seimo nario mandatą neretai reiškia, kad tokie debiutantai – tik politiniai migrantai, judantys iš vienos politinės jėgos į kitą be skrupulų dėl jų ideologinių priešybių. Tad, nors per praėjusius Seimo rinkimus Ramūnas Karbauskis didžiavosi, kad trečdalis jų sąrašo – ne partijos nariai, tokia proporcija džiaugtis kažin ar verta.

Tiesa, yra nepartinių, bet ištikimų tik vienai partijai: I.Šimonytė deklaravo, kad nei kurs savo partiją, nei eis į rinkimus su kokia kita partija – tik su TS-LKD.

Kodėl partijos vilioja visuomenėje žinomus savo srities autoritetus, atsakymas akivaizdus.

Tačiau ko savo srities specialistai veržiasi į politiką? "Motyvai gali būti skirtingi. Tie žmonės aktyvūs savo veikloje, intelektualūs, jiems įdomu išbandyti naujas sritis", – spėja J.Novagrockienė.

Štai ekonomistas R.Lazutka, jau per du dešimtmečius nuolat viešai vertinantis politikų sprendimus, neslepia ne kartą ir ne vienos partijos kviestas kandidatuoti. Dabar besikeičianti Socialdemokratų partija jį prikalbino. O socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tikina, kad rinkimų naujokai – ne kokie Kalėdų blizgučiai: kiekvienas yra savo srities profesionalas, jiems numatytos labai konkrečios užduotys.

Visi politikos debiutantai tikina ateinantys politiką padaryti skaidresnę ir profesionalesnę, o partijos – kad panaudos jų ekspertines žinias ir patirtį. O jau paskui išeina, kaip išeina. "Kad ir karinę tarnybą baigusių kariškių atėjimas į Seimą. Jų vadovaujamo darbo patirtis, saugumo ir gynybos srities išmanymas gali būti naudingas. Bet pačios partijos suskirsto vaidmenis, tad klausimas, kiek ši patirtis bus panaudota. Be to, kai žmonės pradeda dirbti politikoje, atsiranda rutina..." – kur dingsta į politiką priviliotų savo srities autoritetų balsas, aiškina J.Novagrockienė.

Visiška rinkimų naujovė – kiekviena partija užsimanė turėti po į atsargą išėjusį aukštą kariškį ar bent jau anksčiau uniformuotą asmenį.

Kodėl prireikė puošmenų

Žinoma, Seimas – visuomenės atstovybė, jos atspindys, tad čia reikia įvairių profesijų ir patirčių žmonių. 1990-aisiais į parlamentą ir susirinko dainininkai, rašytojai, teisininkai, ekonomistai, žemdirbiai. Bet vieni – iš Sąjūdžio mitingų, kiti – iš sovietinės kompartijos komitetų kabinetų, nes į partijas juos telkė ideologiniai įsitikinimai. Daliai jų politika tapdavo profesija. Tačiau partijos gerokai užkalkėjo, nes, skirtingai nei dabar, geras tonas buvo naujus narius priimti ne tik prieš rinkimus, o naujokai vietos pirmuosiuose dešimtukuose tikėtis nelabai galėjo.

Situacija ėmė keistis apie 2000-uosius, kai nauji politiniai lyderiai Artūras Paulauskas, Viktoras Uspaskichas sukūrė savo partijas, šioms reikėjo užpildyti rinkimų sąrašus, tad politikos debiutantas, skirtingai nei senosiose partijose, iš karto galėjo tapti Seimo nariu ar ministru. Tada ir senosios partijos metėsi medžioti populiarius veidus iš pramogų, meno, sporto pasaulio. Tai privedė prie tokios politinės anomalijos kaip pramogų pasaulio atstovų – Tautos prisikėlimo partijos – Artūro Valinsko suburtos draugų kompanijos atsiradimo Seime 2008 m.

Vieno sezono mada

Niekas neneigia, kad ir pramogų pasaulio atstovas gali tapti geru politiku, tačiau Seimų istorija rodo, kad iš kitos terpės į politiką patekę asmenys greičiau patys tampa šou personažais, nei juos vaidinę asmenys tampa politikais. 2008–2012 m. kadenciją parlamentas tapo TV šou laidų gyva filmavimo aikštele, kur aktorių nė nereikėjo: nufilmuoja, kaip Asta Baukutė per tarptautinę konferenciją Seime pristato pranešėją – profesorių iš Didžiosios Britanijos ir jį paragina "Kamau beibi", pridurdama, kad angliškai tiek temoka, ir laida parengta. Iš pradžių kai kurie, kaip kokia čiastuškų atlikėja iš TV šou, net įsigijo dalykinių kostiumėlių ir bandė vaidinti rimtus politikus. Paskui vienas po kito ėmė dejuoti, kad negali toliau šokti ir dainuoti, mat už tai mokama  kur kas daugiau nei už sėdėjimą Seime.

Vis dėlto, pasibaigus kadencijai, paaiškėjo, kad ne vienam Seime labai patiko. Bet nepatiko rinkėjams. Pramogų pasaulio atstovai buvo vieno sezono politinės mados klyksmas. Nemažai rinkimų sąrašų puošmenų politikoje išsilaiko vienintelę kadenciją. Jei nieko įsimintino nenuveikė, kituose rinkimuose toks asmuo jau nei šviežiena, nei nesusitepęs politika, tad debiutanto sėkmę pakartoti sunkiau.

Iš A.Valinsko šešioliktuko, spėjusio išsilakstyti po kelias frakcijas, kitą kadenciją Seime beliko vienintelis Rokas Žilinskas, priglaustas konservatorių. Pats A.Valinskas mandato negavo nei su Liberalų ir centro partijos sąrašu, nei vienmandatėje apygardoje, kurioje, beje, sėkmė nelydėjo ir vieno iš jo konkurentų – penkiakovininko, olimpinio medalininko Edvino Krungolco. Nepelnė mandatų nei dainininkas Ligitas Kernagis, nei TV šou išgarsėjęs A.Nedzinskas. Vyriausioji rinkimų komisija visai neregistravo kandidate A.Baukutės, nes ji nesurinko privalomo tūkstančio savo rėmėjų parašų, net buvo įtarta juos klastojusi.

Prasta pramogų pasaulio atstovų šlovė Seime gal atbaidė rinkėjus ir nuo kitų panašių garsenybių, 2012 m. besiveržusių į Seimą. Pasisekė tik rimtosios muzikos atstovui – operos dainininkui Vytautui Juozapaičiui: nors nelaimėjo vienmandatėje apygardoje, į Seimą pateko su TS-LKD sąrašu. Dabar jis Seime baigia antrą kadenciją.

Įsitvirtino politikoje

Pramogų pasaulio atstovų madą Seime pakeitė sportininkų mada. Dar niekada Seime nebuvo tiek tituluotų sportininkų. Sportininkai – valingi, tikslo siekiantys, ambicingi, bet jų karjera sporte baigiasi anksti, tad politika gali tapti puikia nauja pradžia. Krepšinio legenda konservatorius Sergejus Jovaiša baigia antrą kadenciją Seime. Liberalai turi net du čempionus – olimpinį čempioną disko metiką Virgilijų Alekną ir pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoją Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ji – vieną didžiausių karjerų politikoje padariusi sporto pasaulio atstovė, net tapusi partijos pirmininke. O 2012 m. krepšinio treneris Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas buvo išrinktas net Seimo pirmininku, tiesa, poste neišbuvo nė metų.

Sportininkai itin aktyvūs ir savivaldybių rinkimuose, o LVŽS 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose buvusiai krepšinio žvaigždei Šarūnui Marčiulioniui skyrė net antrą vietą sąraše, nors politika jis buvo domėjęsis mažiau nei neatpažintais skraidančiais objektais. Vis dėlto, gavęs europinio lygio politiko mandatą, buvęs krepšininkas susiprato jo atsisakyti.

Profesionalų era

Po pramogų pasaulio atstovų ir sportininkų išmušė politikos naujokų – savo srities profesionalų valanda. Be kita ko, ir LVŽS praėjusius rinkimus laimėjo pabrėždama, kad siūlo naujus žmones politikoje, bet patyrusius profesionalus savo srityse. Tačiau deklaruoti apie profesionalus ir jais būti – ne tas pats. Tad dauguma jų tyliai ir prasėdėjo visą kadenciją, taip ir nepademonstravę to rinkimų kampanijos metu minėto jų profesionalumo.

Vis dėlto į politiką prisikviesti valstybės įstaigose dirbę profesionalai, tokie kaip su valstiečiais Seimo mandatą laimėjęs buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ar konservatoriams atstovaujanti ilgametė Finansų ministerijos darbuotoja I.Šimonytė, nors ir nestoja į šias partijas, net tapo jų veidais. Patirtis valstybės tarnyboje, ekonomikos ar teisės žinios politikoje vis dėlto lengviau pritaikomas ir vertingas nei, pavyzdžiui, gebėjimas šokti.

Nors visa plejada sporto, pramogų pasaulio atstovų vis bando laimę rinkimuose, bet ne itin sėkmingai. Štai, jei rinkėjai nebūtų išbrokavę, 2012-aisiais į Seimą būtų susirinkęs visas sporto žvaigždynas: Žmonių partijos sąraše kandidatavo krepšininkai broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Vitoldas Masalskis, Rimantas Kaukėnas, sportinių šokių čempionas Andrius Kandelis. Bet ši partija rinkimuose liko paskutinė, tepelniusi 0,25 proc. balsų. Vis dėlto nemaža dalis rinkėjų skiria, kad kas tampa žvaigžde vienose trasose ar scenose, nebūtinai gali ja tapti ir politikoje.