Pusę kadencijos atidirbusioje Vyriausybėje nuo jos darbo pradžios likę aštuoni ministrai. "Kauno dienos" kalbinta politologė profesorė Jūratė Novagrockienė mano, kad Vyriausybės stabilumui labiau grasina ne besikeičiantys ministrai, o kita, kol kas dar labai nedaugelio matoma problema.

Skandalai nukirto keturis

Premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamam ministrų kabinetui sukanka dveji metai. Šios Vyriausybės programa Seime buvo palaiminta 2012 m. gruodžio 13 d. Per šį laiką veidai kabinete pasikeitė nemenka dalimi. Iki šiol dirba aštuoni prieš dvejus metus priesaiką davę ministrai, pasikeitė – šeši.

Du iš šių šešių ministrų pasitraukė oriai, o ne dėl skandalų – buvo išrinkti į svarbiausias ES institucijas. Sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį paskyrus Europos Komisijos nariu, ministerijos vairą perėmė Rimantė Šalaševičiūtė. Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį išrinkus į Europos Parlamentą, pakeitė Kęstutis Trečiokas.
Kitiems pasisekė mažiau. Pirmiausia šioje Vyriausybėje susvyravo ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kėdė. Dėl prieštaringai vertintų sprendimų ir komunikacijos B.Vėsaitė neteko premjero pasitikėjimo – ji atleista A.Butkevičiaus teikimu. Ūkio ministerijai vadovauti patikėta Evaldui Gustui.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna atsistatydino visiems jo viceministrams patekus į juodąjį specialiųjų tarnybų sąrašą ir naujai išrinktai Prezidentei Daliai Grybauskaitei viešai suabejojus ministerijos veiklos skaidrumu. Dabar ministerijai vadovauja Virginija Baltraitienė.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, vadintas geriausiu šios Vyriausybės atstovu, atleistas po to, kai jį delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija primygtinai reikalavo viceministrės pareigas palikti susikompromitavusiai Renatai Cytackai.

Vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko karjera sustojo dėl jo partijoje "Tvarka ir teisingumas" tiriamos galimos korupcijos. Jį pakeitė buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Yra didesnė problema

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos, politologės profesorės J.Novagrockienės vertinimu, šios Vyriausybės ministrų pasikeitimai neleidžia tvirtinti, kad ji yra nestabili. Netgi pasitraukus vienam koalicijos partnerių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, matyti, kad visi likę nariai yra pasiryžę ieškoti kompromisų tiek partnerių mažėjimo atveju, tiek esant kritinėms situacijoms vienoje ar kitoje ministerijoje.

"Išeitys surandamos, siūlomi sprendimai, ministrų pakeitimai, tad Vyriausybė stabilumo požiūriu nėra klibanti. Iš kitos pusės, nors dar ir neryškiai bei reikalaujanti gilesnio tyrimo, bet jau matyti didesnė politizavimo problema, kai net į nepolitinius postus skiriami partijų atstovai. Tai Vyriausybės stabilumą gali klibinti labiau nei kertinių pozicijų – ministrų ir viceministrų – pasikeitimai. Tai gali kelti nepasitenkinimą iš vidaus, ilgainiui vesti prie įvairių nesusipratimų. Čia matau didesnę problemą", – mano politologė.

J.Novagrockienės manymu, dabar labiau pasitempti galbūt reikėtų kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Jo vadovaujama sritis yra specifinė, kurioje moraliniai ir kūrybiniai, intelektualinės veiklos reikalavimai yra svarbesni už politinius ar socialinius. "Dėl to šioje ministerijoje reikia daug jautresnio ir labiau suprantančio atstovo, arba reikėtų rinktis netgi ne politiką, o kultūros srityje dirbančių žmonių problemas išmanantį žmogų", – pastebėjo J.Novagrockienė.

Keitėsi pusė Vyriausybės

Rekordiškai trumpai Lietuvos premjeru yra buvęs Albertas Šimėnas – tris dienas, 1991 m. sausio 10–13 d. Tačiau iki 2001 m. apskritai dauguma vyriausybių teišsilaikydavo po kelis mėnesius, išskyrus 1993 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybę, išsilaikiusią beveik trejus metus, ir Gedimino Vagnoriaus 1996 m. Vyriausybę, dirbusią dvejus su puse metų.

Nuo 2001-ųjų vyriausybėms išsilaikyti dvejus metus tapo įprasta, o 2008-ųjų antrą kartą Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pirmoji veikė visą kadenciją. Tiesa, joje, daugiausia 2009–2010 m., pasikeitė pusė ministrų kabineto – septyni iš keturiolikos. Per pirmuosius dvejus veiklos metus pasikeitė penki XV Vyriausybės nariai, o dėl nemalonių priežasčių – keturi, lygiai tiek, kiek dabartinėje.

Anuomet finansų ministrą Algirdą Gediminą Šemetą paskyrus Europos Komisijos nariu, jį pakeitė Ingrida Šimonytė. Pirmą kartą išrinkus Prezidentę D.Grybauskaitę ir Vyriausybei grąžinus jai įgaliojimus, jų nebeatgavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys. Poste jį pakeitė Donatas Jankauskas. Vėliau, Prezidentei išreiškus nepasitikėjimą, pasitraukė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, kurį pakeitė Audronius Ažubalis. Dar po poros mėnesių sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas turėjo atsistatydinti dėl jo komandą užgriuvusio korupcijos skandalo. Sveikatos apsaugos ministru tapo Raimondas Šukis. Kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu buvo nepatenkinta pati jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija, tad išrinktas naujas ministras – Arūnas Gelūnas.

Vyriausybei jau atšventus dvejų metų sukaktį, Rimantas Žylius pakeitė į interesų konfliktą skirstant europinę paramą patekusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, kuris buvo priverstas atsistatydinti. Paskutiniam darbo pusmečiui Artūras Melianas pakeitė turėjusį atsistatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, kuris, remiamas Prezidentės, atleido iš pareigų tuomečius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. V.Giržadas buvo įtariamas žurnalistams nutekinus informaciją apie banką "Snoras".