„Jeigu mes to nepadarysime, tai ne tik neįgyvendinsime užsibrėžtų planų kaip ginti Lietuvą ir atgrasyti priešą, bet mes patirsime didžiulį diplomatinį smūgį visame pasaulyje“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė L. Kasčiūnas.
„Viso pasaulio žiniasklaidoje, viso pasaulio sprendimų priėmėjų galvose jau yra paskelbta Lietuvos žinia, kad mes pasieksime 5–6 proc. BVP gynybai“, – teigė jis.
Pasak naujojo TS-LKD lyderio, tai gali pakenkti Lietuvos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis.
„Žodžius turi lydėti darbai ir tuos darbus (JAV – BNS) akivaizdžiai vertina ir stebi“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Taip jis teigė spaudos konferencijoje, kurioje konservatoriai paskelbė savo siūlymus kaip būtų galima surinkti papildomų lėšų gynybai.
„Mes turime pasiūlymą už 2,5–3 mlrd. eurų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad galima jau „Patriot“ sistemas pradėti kurti, papildomą artilerijos batalioną kurti, „HIMARS“ pajėgumą padvigubinti, opcijos už tuos pinigus, kuriuos pasiūlysime mūsų gynybos biudžetui, yra įvairios“, – sakė konservatorių vedlys.
Lėšos į Gynybos fondą – už parduodamą žemę, miškus
Vienas iš konservatorių siūlymų jau pernai žiemą pirmajame balsavime susilaukė parlamentarų palaikymo.
Seimas pernai gruodį po pateikimo pritarė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui valstybinę įsiterpusią dirbamą žemę parduoti ne aukcionuose, o pirmiausia tiems ūkininkams, kurie ją nuomoja ir dirba arba jų sklypas yra šalia.
Skaičiuojama, kad iš jos pardavimo valstybė galėtų gauti apie 1,5 mlrd. eurų pajamų.
Dabar konservatorius siūlo pinigų gynybai gauti ir parduodant dalį miškų.
„Mes suskaičiavome, kad yra tie buvę, ūkiškai sakant, kolūkiniai miškai, dalį jau Valstybinė urėdija yra pasiėmusi, tačiau yra kita dalis, kurią būtų galima parduoti ir gauti pinigus už tuos miškus“, – antradienį kalbėjo K. Starkevičius.
Kaip po konferencijos BNS sakė konservatorius, vadinamieji kolūkiniai miškai yra Valstybinių miškų urėdijai nepriklausantys miškai, kurių plotas – 50 tūkst. hektarų.
K. Starkevičiaus teigimu, juos pardavus, į Gynybos fondą įplauktų virš 0,5 mlrd. eurų.
Siūlymų dėl žemės turi ir sostinės meras
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas praėjusią savaitę pateikė savo idėjas krašto apsaugos finansavimo didinimui. Jis siūlo parduoti įsiterpusius smulkius, racionaliai nepanaudojamus valstybinės žemės plotus.
„Turime didelius rezervus, kuriuos sutvarkius, visa tai galėtų būti nukreipta į Gynybos fondą“, – antradienį kalbėjo jis.
„Mūsų pasiūlymas labai paprastas – peržiūrėti reguliavimą, padidinant galimybę tokius sklypus susijusių sklypų savininkams nusipirkti“, – sakė V. Benkunskas.
Pasak jo, vien Vilniaus mieste už tokių sklypų pardavimą pavyktų pasiekti virš 200 mln. eurų.
„Tikiu per visą Lietuvą (...) tokių situacijų yra ne viena, jei valstybė peržiūrėtų teisės aktus, sutvarkant, kad tie pripirkimai būtų galimi, viskas, kas būtų gaunama viešų aukcionų būdu, keliautų į Gynybos fondą“, – teigė sostinės meras.
„Dabar tokiuose pardavimuose 50 proc. keliauja į valstybės biudžetą, 50 proc. į savivaldybių, bet gynyba – šventas reikalas, tikrai galėtume tuos pinigus surinkti“, – pridūrė jis.
Kitas siūlymas – parduoti valstybinę žemę, kurioje neplanuojama savivaldybės infrastruktūra.
Mero teigimu, šiuo metu Vilniaus mieste yra ir apie 140 hektarų valstybinės žemės, kuri formuota žemės grąžinimo programai, tačiau jai nepanaudota.
Pasak jo, įgyvendinus visus šiuos siūlymus, vien iš parduodamos žemės sostinėje į Gynybos plauktą galėtų įplaukti 1 mlrd. eurų.
Diskusijos dėl VGT sprendimo
Premjeras Gintautas Paluckas po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį pareiškė, kad sutarimo dėl 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai „apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos (susitarime – BNS)“.
Panašią poziciją išsakė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kad sprendimas žymiai didinti gynybos išlaidas nėra įtvirtintas jokiame susitarime. Anot jo, Valstybės gynimo taryba sutarė „ieškoti lėšų ir pritarti kariuomenės išsakytam poreikiui dėl papildomų lėšų“. Kariuomenės poreikis – 12–14 mlrd. eurų.
Tuo metu sausį prezidentas Gitanas Nausėda po VGT posėdžio žurnalistams tvirtino, kad tarybos metu sutarta, jog 2026–2030 metais Lietuva gynybai kasmet skirs nuo 5 iki 6 proc. BVP.
Pirmadienį Prezidentūra BNS teigė, kad VGT posėdyje vienbalsiai priimtas sprendimas dėl žymaus gynybos finansavimo didinimo.
Prezidento patarėjo Frederiko Jansono teigimu, šalies vadovas poreikį išsakė ne skaičiais, o procentais nuo BVP, nes „taip skaičiuoja visas pasaulis“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)