„Atrodo visiškai aišku, kad ministrės sprendimas dėl pulkininko Paulavičiaus perkėlimo į rezervą buvo priimtas anksčiau nei pradėtas aplinkybių patikslinimas“, – Žinių radijui penktadienį sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, kitaip tariant, atrodo, jog Krašto apsaugos ministerijos generalinė inspekcija pradėjo patikrinimą vėliau nei ministrė pasirašė savo sprendimą perkelti E. Paulavičių į rezervą.

„Kyla abejonių, ar nėra taip, kad sprendimas (pradėti patikrinimą – BNS) buvo parengtas, tačiau kai žiniasklaidoje pasirodė informacija (apie perkėlimą į rezervą – BNS), kai kilo politinis gaisras, ministrė sugalvojo inicijuoti realų tyrimą“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

„Jeigu taip yra, tai nėra gerai“, – pridūrė jis.

Aiškinsis, ar skundai iš tikrųjų egzistuoja

Kaip rašė BNS, ministrė trečiadienį E. Paulavičių nušalino nuo pareigų, nors iki jo kadencijos pabaigos liko pusantro mėnesio.

Tą pačią dieną buvo pradėtas ir aplinkybių patikslinimas dėl darbinės atmosferos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD).

D. Šakalienė ketvirtadienį sakė, kad skundai dėl E. Paulavičiaus, kurių pagrindu jį nušalinant pradėtas tyrimas, liudija „labai rimtus pažeidimus“, susijusius su darbuotojų teisėmis. Konkrečiau galimų pažeidimų politikė nekomentavo.

Pasak ministrės, situacija labai pablogėjo, kai E. Paulavičius buvo informuotas apie ketinimą neskirti jo antrai kadencijai vadovauti AOTD, todėl teko imtis „labai greitų sprendimų“.

Dėl E. Paulavičiaus nušalinimo į neeilinį posėdį penktadienį renkasi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Šio komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas sakė, kad kol kas ministrė realiai neatsakė į jokius klausimus šia tema.

Pasak jo, bus svarbu sužinoti, ar realiai egzistuoja skundai dėl E. Paulavičiaus vadovavimo, ar jie yra rašytiniai ir kada registruoti.

Anot parlamentaro, taip pat svarbu, kada tie skundai atsirado, ar prieš ministrės sprendimą karininką nušalinti nuo pareigų, ar po.

L. Kasčiūno teigimu, jeigu įstaigoje esama nusiskundimų, pirmiausia turėtų būti pradedamas tyrimas, patikrinta informacija ir, jai pasitvirtinus, tik tada daromi veiksmai su vadovu.

„Jeigu viso to (pagrįstų pažeidimų – BNS) nėra, ir, pavyzdžiui, yra žodis prieš žodį, atleiskit, bet ne taip turi būt daroma“, – tvirtino konservatorius.

Anot jo, klausimas yra itin jautrus, nes AOTD yra slapta tarnyba, o jos vadovas – „vaikščiojanti valstybės paslaptis“.

Pateisintų nušalinimą dėl kitų priežasčių

Pasak L. Kasčiūno, tokio lygio įstaigos direktoriaus staigaus nušalinimo priežastys turėtų būti susijusios su labai rimtomis priežastimis, pavyzdžiui, valstybės paslapties atskleidimu ar korupcija.

Jeigu ministrės atsakymai NSGK posėdyje neįtikins, L. Kasčiūnas žadėjo asmeniškai siūlyti komitetui rekomenduoti D. Šakalienei grąžinti pulkininką į pareigas ir jo atsiprašyti.

Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, į AOTD vadovo pareigas vietoje E. Paulavičiaus rugpjūtį ketinama skirti buvusį Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadą pulkininką Mindaugą Mažoną.

L. Kasčiūnas sakė, kad M. Mažono pavardės išmetimas į viešąją erdvę tokiame kontekste „degina“ šį kandidatą.

„Tai vėlgi, ministrė šitoj vietoj, savotiškai nepadarydama visko delikačiai, gražiai, užtikrintai, dabar vėl atidaro naują kryptį, pavardę įmetant į viešą erdvę. (...) Ir dabar jis yra irgi po padidinamuoju stiklu“, – teigė konservatorius.

„Man kartais susidaro įspūdis, kad ministrei dar truputėlį yra neaišku, kokioje ji yra realybėje, (...) kur ir kam ji vadovauja, kokiai sistemai ji vadovauja“, – pridūrė jis.

Kol naujas vadovas nepaskirtas, AOTD vadovauja pirmasis direktoriaus pavaduotojas Petras Zaptorius.

AOTD yra viena iš dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą ir jo stiprinimą.