Ši savaitė Seime prasidėjo nuo teisėsaugos atliktų kratų parlamentarų S. Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus kabinetuose. To prireikė tiriant korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Kasdien posėdžiauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė. Ieškoma, kaip nuraminti dėl Kapčiamiesčio poligono protestuojančius vietos gyventojus, sprendimai bus priimti artėjančioje Seimo pavasario sesijoje. LSDP rinks naują vedlį ir spręs, būti ar nebūti šiai koalicijai.
Ką šiais ir kitais klausimais mano Seimo pirmininkas Juozas Olekas, – „Kauno dienos“ interviu.
Išvados dėl LRT
– Kalbamės Jūsų vadovaujamos darbo grupės dėl LRT posėdžio, kuriame svarstysite siūlymus dėl didžiausius nesutarimus keliančio klausimo – LRT vadovo atleidimo tvarkos, išvakarėse. Ar paisysite LRT įstatymo pataisų pirminiam projektui pateiktų ekspertinio vertinimo išvadų (jos tinka ir vėlesniam projektui), kad LRT vadovo atleidimo sąlygų keitimas gali galioti tik jau kitos kadencijos vadovui, priešingu atveju gali prieštarauti Konstitucijai?
– Taip, mes visada kalbėjome apie tai, kad darbo santykių pakeitimas turėtų įsigalioti nuo naujos kadencijos. Tik mes turime faktą, kad praeitoje Seimo daugumoje ta tvarka buvo pakeista jau po LRT vadovo priėmimo į darbą. Tad man atrodo, kad būtų logiška, jog ta tvarka, kuria žmogus buvo priimtas į darbą, būtų grąžinta ir, jeigu reikės toje kadencijoje, taikoma ir atleidžiant iš darbo.
– Ar prieš pradėdami LRT įstatymo pataisų svarstymą Seime lauksite Europos tarybos Venecijos komisijos išvadų?
– Tai natūralu. Kiek žinome, išvados turėtų būti dar iki Seimo pavasario sesijos, o mes planuojame, kad šis įstatymas būtų pateiktas joje.
– Ar iš šios istorijos išmokote kokių nors pamokų? Gal ateityje priešinsitės skubos tvarkai, kai tai nebūtina?
– Žinoma, kiekvienas išmoksta. Ko gero, viskas būtų žymiai ramiau praėję, jei nebūtų buvę tos skubos, ir gal dabar būtume jau turėję sprendimą.
Tačiau turiu pažymėti, kad, Seime esant mūsų daugumai, įstatymų priėmimo skubos tvarka yra mažiau nei praeitoje kadencijoje.
Į postus – savi
– Jei Seime bus surengtas nepasitikėjimas Jumis, kaip paaiškinsite, kodėl, būdamas toks patyręs įstatymų leidėjas, siūlėte į Konstitucinį Teismą (KT) Julių Sabatauską, kurio atitiktis KT teisėjui keliamiems reikalavimams kėlė abejonių?
– Visada reikia pasižiūrėti ir buvusius atvejus. Toli gražu ne už visus pateiktus ir į KT teisėjus, ir į Seimo kontrolierius buvo Seime nubalsuota. Tačiau juos pateikusiems Seimo pirmininkams anksčiau niekas interpeliacijos nerengė už tai, kad jie pasiūlė, o Seimas apsisprendė kitaip. Gyvename demokratiškoje valstybėje, galima teikti pasiūlymus, kandidatūras ir apsispręsti, ar jos priimtinos daugumai ir tinkamos.
Manau, viena iš pamokų – reikia dar atidžiau žiūrėti į kandidatų biografijas. Tačiau, pavyzdžiui, dėl kandidato į KT teisėjus aš tikrai konsultavausi su labai garbingais teisės specialistais, profesionalais, profesoriais ir turėjau nuomonę, kad tai tinkama kandidatūra eiti šias pareigas. Vis dėlto KT sprendimas buvo kitoks, mes jį gerbiame ir vykdome.
– Ar jau apsisprendėte dėl naujo kandidato į KT?
– Taip. Dabar vyksta tam tikros procedūros, reikalingos prieš teikimą, kandidatūrą iškart po jų pateiksiu Seimo pavasario sesijoje.
– Vis dėlto, ar ilgamečio Jūsų partijos bičiulio J. Sabatausko ir LSDP frakcijos buvusios referentės, Seimo nario socialdemokrato buvusios patarėjos Nerijos Stasiulienės, kurią siūlėte į Seimo kontrolieres, teikimai neduoda pagrindo įtarti, kad ryšiai su LSDP keliami aukščiau už kompetenciją?
– Ne. J. Sabatauskas tiek metų dirba Teisės ir teisėtvarkos komitete, pirmininkavo jam, tiek klausimų jame spręsta dėl atitikimo Konstitucijai, tad, manau, jo kompetencija niekas neabejoja. Tik yra faktas, kad juridinis aprašymas ir KT teisėjų valia rodo, jog jis negali užimti šių pareigų, todėl teikiame kitą.
N. Stasiulienė irgi turėjo visus atitikmenis, reikalaujamus įstatymo. Deja, Seimo dauguma apsisprendė kitaip.
Man atrodo, kad kartais mes partiškumą priešpriešiname profesionalumui. Tačiau jeigu žmogus profesionalas, turi savo pažiūras ir dalyvauja partinėje veikloje, tai jo profesionalumo niekas negalėtų nurašyti, o jeigu profesionalumo trūksta ar kas kita netinka, tai tada nesvarbu, partinis ar nepartinis. Man atrodo, kad tokiame šiek tiek politiniame gyvenime, kai mes dabar kalbame apie paskyrimus, tai net gerai, kad žmonės turi tam tikras savo pažiūras, jie gali atspindėti mūsų gyventojų, rinkėjų lūkesčius.
Geriau iškęsti vidinę įtemptesnę diskusiją, nei dirbti mažumoje, kai nežinai, ar tavo sprendimai bus palaikyti, ar nebus.
Koalicijai reikia stabilumo
– Žadamas socialdemokratų balsavimas dėl koalicijos. Kaip Jūs pats balsuosite – už ar prieš, kad socialdemokratai liktų koalicijoje su „Nemuno aušra“?
– Mums pirmiausia reikia diskusijų.
– Tačiau kokia Jūsų asmeninė nuomonė?
– Man irgi reikia diskusijų, kokį variantą renkamės. Mes jau balsavome keletą kartų ir matėme, kaip sudėtinga suformuoti stabilią daugumą ir Vyriausybę. Mums reikia labai apsitarti, koks variantas gali būti.
Kol kas mes savo įsipareigojimus žmonėms vykdome ir, man atrodo, gana sėkmingai. Aš manau, kad kartais triukšmas kyla todėl, kad mums sekasi, o ne todėl, kad mums nesiseka. Mes įvykdėme mokesčių ir pensijų antros pakopos reformas, mes remiame jaunas šeimas, yra moksleivių maitinimas mokyklose, dėmesys regionams, infrastruktūros tvarkymas. Tai, man atrodo, kartais sukelia mūsų oponentams didžiausią rūpestį ir galvos skausmą, tokį triukšmo darymą: žiūrėkite, jiems sekasi, tad reikia ką nors daryti, kad jų vėl neišrinktų.
– Ar nekyla problemų koalicijoje svarstant valstybės saugumo klausimus, kai koalicijos partnerių lyderis Remigijus Žemaitaitis neturi leidimo dirbti su informacija, pažymėta „Visiškai slaptai“? Neprireikia jo išprašyti iš pasitarimų?
– Man atrodo, kad problemų nebuvo, man tai netrukdo. Žmonės, kurie dirba saugumo srityje, tokius leidimus turi. Dirbame profesionaliai ir tie sprendimai yra priimami, pavyzdžiui, biudžeto patvirtinimas – esminis mūsų saugumo garantas, dabar vyksta pasirengimas poligonų įgyvendinimo projektui.
– Jei koalicija sugriūtų, kokių scenarijų matote? Mažumos Vyriausybę? Susigrąžinti demokratus?
– Visų pirma, aš niekam nelinkiu dirbti mažumos Vyriausybėje. Man pačiam teko tokioje dirbti ir žinau, kaip esi apribotas, kaip sunkiai gali įgyvendinti tai, ką įsipareigojai žmonėms. Man atrodo, kad teisingesnis kelias – išlaikyti daugumą arba surasti jai paramą ir turėti daugumą, kad tikrai galėtum priimti tuos sprendimus, dėl kurių esi įsipareigojęs. Mažumos Vyriausybė reiškia, kad turi keletą sprendimų, dėl kurių esi garantuotas, tačiau visur kitur tavo rankos surištos.
Žinant mūsų, nenoriu sakyti priekabiavimo, bet aštraus, kartais per aštraus oponavimo, tradicijas, man atrodo, žymiai geriau suburti daugumą, nors kartais ir toje pačioje daugumoje viduje pasiginčijant ar kartais net ir apsižodžiuojant, ko linkėčiau nedaryti. Tačiau geriau iškęsti vidinę įtemptesnę diskusiją, nei dirbti mažumoje, kai nežinai, ar tavo sprendimai bus palaikyti.
– Ar S. Skvernelio nauja situacija, kai galimos korupcijos tyrime jam suteiktas specialiojo liudytojo statusas, gali turėti įtakos svarstant Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ kaip vėl potencialius koalicijos partnerius?
– Viena vertus, jie gali būti sukalbamesni, kita vertus, yra šešėlis. Mums reikia kaip nors išlaukti tą momentą, nes dabar specialiųjų tarnybų atėjimas į Seimą ir kratų atlikimas meta šešėlį ir daro reputacinę žalą.
Manau, prieš šį įvykį net ir mūsų partijos viduje balsavimas dėl jų galbūt būtų buvęs vienoks, o po šio įvykio galbūt kitoks. Būtų geriau, kad mes dirbtume, ieškotume sąlyčio taškų, nes net ir dirbant su oponentu galima susitarti.
Pavyzdžiui, tai mes dabar darome dėl LRT įstatymo – tariamės su oponentais ir priimame daug pasiūlymų. Jeigu pasižiūrėtume, ką mes dabar priimame, tai didžioji dalis pasiūlymų yra tokia pati, tik keletas elementų ne, tačiau iš jų išpučiamas burbulas. Jei esi nusiteikęs savo oponento, kolegos nestumti, nelinkėti jam blogo, o dirbti dėl Lietuvos, kad surastume tą sutarimą, tai gali padaryti ir su oponuojančiaisiais.
– Ką tik susitikote su S. Skverneliu. Aptarėte su korupcijos tyrimu susijusius klausimus?
– Tai buvo senas sutarimas. Mes nebuvome susitikę prieš Kalėdas, buvau palikęs jam tokius mažus kalėdinius suvenyrus.
– Nejau nesikalbėjote apie jo naują situaciją?
– Pakalbėjome apie viską, negi dabar sakysiu, kad susitikome ir apie tai nekalbėjome. Tačiau tai buvo mūsų seniai planuotas susitikimas pabendrauti, pasikalbėti apie savo, kaip Seimo pirmininkų, darbą. Be abejo, ir pasitarti, kur aš, kaip Seimo pirmininkas, galiu tikėtis, kad ir mūsų kolegos iš Demokratų frakcijos galėtų paremti tuos sprendimus, kurie labai reikalingi Lietuvai.
Žinant mūsų, nenoriu sakyti priekabiavimo, bet aštraus, kartais per aštraus oponavimo, tradicijas, man atrodo, žymiai geriau suburti daugumą, nors kartais ir toje pačioje daugumoje viduje pasiginčijant ar kartais net ir apsižodžiuojant, ko linkėčiau nedaryti.
Sesijoje – karšti klausimai
– Artėjančioje Seimo pavasario sesijoje laukia balsavimas dėl poligono Kapčiamiestyje. Ar esate tikras, kad užteks balsų už?
– Aš manau, kad tikrai taip. Kiek man teko bendrauti, o aš dabar nemažai bendravau su įvairių frakcijų atstovais, manau, kad palaikymas tikrai bus, nes žmonės mato jo reikalingumą.
Antra, man atrodo, Krašto apsaugos ministerija ir Vyriausybė labai gerai padirbėjo, kad suformuotų atlygį žmonėms, kuriems teks patirti labai didelių nepatogumų, pavyzdžiui, toms trylikai šeimų, kurioms reikės palikti savo namus. Kompensacija, kuri ruošiama, man atrodo, yra atitinkanti žmonių lūkesčius.
– Ar Seimo sesijoje nesiūlysite įšaldyti parlamentinių lėšų augimo? Pernai, palyginti su užpernai, ši suma paaugo daugiau kaip 0,5 mln. eurų, išleista 2,5 mln. Jeigu jau įšaldome LRT biudžetą, visi taupo, tai ar yra adekvačios sumos ir jų augimas Seimo nariams?
– Man atrodo, kad sumos adekvačios. Tačiau diskusijų gali būti visokių, nes mes kartas nuo karto prie to klausimo sugrįžtame – kokių darbų reikia atlikti už tas lėšas, kurios yra skiriamos. Manau, tokia diskusija galėtų vėl būti, bet dažniausiai sprendimai būna ne šiems metams, o ateinančiam biudžetui, nes šis biudžetas jau paskirstytas.
– Ar ketinate įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą projektą dėl partnerystės?
– Jis yra. Manau, mums reikėtų įtraukti visus KT sprendimus, kad Seimas rodytų teigiamą pavyzdį, o ne būtų tas, kuris nevykdo KT sprendimų. Man atrodo, kad į visus juos turėtume atsakyti, įskaitant ir šį Jūsų paminėtą.
– Ar neplanuojate teikti siūlymo, kad už posėdžių nelankymą būtų mažinamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos? Jūsų pirmtakas S. Skvernelis tai siūlė.
– Manau, reikėtų ne taip – po vieną raziną kažką bandyti pateikti, bet iš tikrųjų susitarti ir dėl kitų klausimų. Turime tokį įsiskolinimą – ir dėl Seimo narių atostogų, galbūt ir dėl patalpų, kur organizuoti renginius, kitų klausimų.
Manau, dabar mes priėmę pagrindinius dalykus – mokesčių pakeitimus, pensijų reformą, susitvarkę su gynybos reikmėmis, tad galėsime pasidaryti platesnį ir didesnį Seimo statuto keitimo aptarimą, išdiskutuoti pasiūlymus su frakcijomis, kad būtume labiau priimtini mūsų rinkėjams ir paaiškinimai būtų aiškesni.
Sprendimus giria
– Krito visuomenės pasitikėjimas LSDP, Vyriausybe. Kurie pasirinkimai ir sprendimai, Jūsų manymu, tai labiausiai lėmė? Kokius matote konkrečius žingsnius, kad socialdemokratai susigrąžintų turėtą pasitikėjimą?
– Sakyčiau, yra tokia gana arši patyrusių oponentų kritika. Tačiau darbo rezultatų nepamatysime taip greitai. Praeitų metų sprendimai, man atrodo, buvo esminiai.
Pavyzdžiui, ketverius metus dešiniosios jėgos niekaip nesusitarė dėl mokesčių pakeitimo, nors sakė, kad ši reforma turi būti padaryta, o mes tuos sprendimus padarėme.
Kai kurie mūsų sprendimų rezultatai pasijus jau šiemet, sakykime, ir atlyginimų įvairiose srityse augimas, nes žmonių pajamos, pensijų tolesnis augimas, europinių RRF lėšų, kurios ateina, įsisavinimas – labai svarbu. Manau, žmonės jau pradės jausti sprendimų, kurie buvo priimti, rezultatus, tada, tikėtina, pasitikėjimas vėl augs.
– Nemanote, kad socialdemokratai padarė klaidų?
– Nežinau, ką vadinti klaidomis. Visada gyvenime gali padaryti geriau, tačiau didžioji dalis sprendimų, kai kuriuos jų paminėjau, man atrodo teisingi.
Aš pasidėjęs ant savo stalo mūsų partijos rinkimų programą, Vyriausybės programą ir kas yra padaryta, tie žingsniai atspindi tuos lūkesčius.
Gal kas nors kritiškesnis sakytų, kad norėjome daugiau. Pavyzdžiui, mokesčių reforma – vakar bendravau su žmonėmis Širvintose, jie sako: „Žiūrėkite, kaip turtėja patys turtingiausi, jie galėtų dar sumokėti mokesčių.“ Tačiau mes siūlėme Seime įvesti vieną tarifą labai aukštoms pajamoms. Deja, palaikymo nesulaukėme.
Tikrai yra dalykų, kuriuos būtų galima padaryti ir padidinti perskirstymą per biudžetą, daugiau finansuoti ir sveikatos apsaugą, ir švietimą, ir kultūrą, ko žmonėms labiausiai reikia. Tačiau kol kas dar neturime tiek jėgos. Vis dėlto manau, kad kryptis yra teisinga, gera, reikia dirbti toliau.
– Ar tikrai nebekandidatuosite artėjančiuose LSDP pirmininko rinkimuose?
– Nekandidatuosiu. Paremsiu Mindaugą Sinkevičių. Aš dirbsiu savo darbą, man jis patinka.
– Sėkmės Jums.
(be temos)
(be temos)
(be temos)