„Labai sveikiname pademonstruotą Vokietijos lyderystę. (...) Ji tapo dar stipresnė šiandieniniu Vokietijos pareiškimu“, – Pabradės poligone Švenčionių rajone žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, Vokietijos sprendimas rodo „stiprių Vokietijos įsipareigojimą mūsų kolektyvinei gynybai ir bendram saugumui“.
B. Pistorius Vilniuje paskelbė, kad Vokietija yra pasirengusi dislokuoti brigadą – apie 4 tūkst. karių – Lietuvoje, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Pabradės poligone žurnalistams jis teigė, kad Vakarų Vokietija pati buvo NATO rytiniu sparnu Šaltojo karo metais, o šiuo metu dėl geografinės padėties pažeidžiamos yra Baltijos šalys, Lenkija, kitos valstybės.
„Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika ir svarbi NATO narė, imsis atsakomybės už naująjį rytinį flangą po daugiau nei trijų dešimtmečių“, – sakė B. Pistorius.
Tai siunčia aiškią žinutę, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
NATO generalinis sekretorius, Vokietijos gynybos ministras ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Pabradės poligone stebėjo Lietuvos ir Vokietijos karių pratybas „Griffin Storm“ („Grifonų audra“).
Kelias savaites trunkančiose pratybose dalyvauja kariai iš Lietuvos ir Vokietijos – iš viso apie 1,2 tūkstančio.
Didžioji dalis jų yra iš Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados, dėl kurios nuolatinio dislokavimo šalyje Vilnius ir Berlynas nesutarė beveik metus.
B. Pistorius sakė, kad Vokietijos kariai į pratybas atvyko itin greitai, per 24 valandas.
„Bendradarbiavimas su mūsų draugais lietuviais pastaruosius beveik septynerius metus vyko labai gerai“, – teigė Vokietijos ministras.
Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas.
J. Stoltenbergo teigimu, pratybos „Grifonų audra“ parodė galimybes greitai padidinti šį batalioną iki brigados dydžio vieneto.
„Vokietijos kariai su karine technika sklandžiai veikė kartu su Lietuvos kariais“, – teigė NATO generalinis sekretorius.
L. Balandžio / BNS nuotr.
„Tai siunčia aiškią žinutę, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, – pridūrė jis.
Aukšto lygio vizitas vyko likus kelioms savaitėmis iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
Sprendimo dėl brigados dislokavimo nelaiko pasikeitusia pozicija
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius sprendimo dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje nelaiko pasikeitusia Berlyno pozicija.
„Iš tikrųjų tai nėra mūsų pozicijos pakeitimas“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį sakė vokiečių politikas.
Pasak jo, Berlynas pasiryžęs pajėgas visa apimtimi dislokuoti tada, kai Lietuvoje bus įrengta tam būtina infrastruktūra.
„Antras dalykas taip pat labai svarbus: (...) NATO pajėgų Europoje vadas turi tam tikrų ir labai svarbių interesų. Todėl mes sakome, kad jis turi turėti galimybę išlaikyti karinį lankstumą rytiniame flange. Jei jis neprieštaraus (sprendimui dėl brigados – BNS), tęsime judėjimą šia kryptimi“, – kalbėjo B. Pistorius.
Iš tikrųjų tai nėra mūsų pozicijos pakeitimas.
Kiek anksčiau pirmadienį jis pareiškė, jog „Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“. Ministras tvirtino, kad kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui, įrengiant infrastruktūrą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad vokiečių kariams reikalinga infrastruktūra Lietuvoje turėtų būti sukurta iki 2026 metų.
„Bet aš nesupyksiu, jei krašto apsaugos ministras (...) nuspręs ją pabaigti 2025 metais“, – sakė šalies vadovas.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turėtų būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Kol kas Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.
Naujausi komentarai