- Jūratė Skėrytė, BNS, Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda, premjero patarėjo Luko Savicko neskirdamas ministru, pasiuntė signalą Vyriausybei, kad būtina tartis, mano Seimo opozicijos lyderis.
„Tai vertinu, kaip prezidento signalą Vyriausybei, kad reikia tartis ir kalbėtis, kad kiekvienu klausimu, kaip ir numato Konstitucija, prezidentas ir Vyriausybė veikia kartu kaip vienas vienetas, kad vykdomoji valstybės valdžia turi tartis ir kalbėtis“, – BNS trečiadienį sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Kaip šauksi, taip ir atsilieps“, – pridūrė jis.
Opozicijos lyderis pabrėžė, kad bendraudami institucijų vadovai turi vadovautis tarpusavio pagarbos principu.
„Ką turiu galvoje? Prezidentas nieko naujo nepasakė, ir ankstesnė prezidentė pageidaudavo ne vienos kandidatūros, taip ir šis prezidentas paprašė nors trijų kandidatų, bet buvo tiesiog arogantiškai atsakyta, kad čia ne prezidento kompetencija teikti kandidatus, kad bus pateiktas vienas. Todėl man šitas sprendimas nėra netikėtas“, – tvirtino J. Sabatauskas.
Kaip šauksi, taip ir atsilieps.
Anot jo, prezidentas greičiausiai įvertino ir L. Savicko kandidatūrą. Politiko teigimu, ankstesnė pretendento karjera rodo, kad jis netinka centro kairės Vyriausybei.
„Iš to matyti, kad L. Savickas neatspindi prezidento gerovės valstybės vizijos“, – sakė J. Sabatauskas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis prezidento sprendimą vadino logišku ir teisingu.
„Panašu, kad tai dar vienas požymis augančio ne tik visuomenės, bet ir prezidento nepasitikėjimo šia valdančiąja dauguma, belaukiant dar ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo dėl premjero keliuko“, – teigė jis komentare BNS.
„Prezidentas renkasi teisingą kelią nebeinvestuoti savo pasitikėjimo į protekcionizmo skandaluose besimurkdančio premjero siūlymus, o kelia ministrams aukštesnę skaidrumo ir kompetencijos kartelę, kuri L. Savickui per aukšta“, – tvirtino G. Landsbergis.
Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad ne pirmą kartą atmetama premjero Sauliaus Skvernelio teikiama kandidatūra.
„Jis (premjeras – BNS) turėtų elgtis konstruktyviai ir siūlyti kitą kandidatą“, – teigė J. Razma.
Kita vertus, jis neprognozavo, kad po L. Savicko kandidatūros atmetimo Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai galėtų dar pablogėti.
„Kai premjeras pasakė, kad santykiai tarp jo ir prezidento apibūdintini šalčio terminu, turbūt toks apibūdinimas ir išliks. Sušilimo, matyt, po šito sprendimo neatsiras, bet nemanau, kad tie santykiai kaip nors ypatingai paaštrės“, – sakė J. Razma.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen svarstė, kad prezidento sprendimą atmesti L. Savicko kandidatūrą galėjo lemti ir bendras politinis kontekstas.
„Mano nuomone, neįmanoma atsieti vieno ar kito ministro skyrimo nuo bendros situacijos ir bendro politinio konteksto, nuo to šaltojo karo ar žiemos, kaip bepavadinsi, kuri įsivyravo dabar tarp valdančiosios daugumos, Vyriausybės ir prezidento“, – BNS sakė parlamentarė.
„Manyčiau, kad Vyriausybė sumoka brangią kainą už kvailą ir visiškai nereikalingą karą su prezidentu“, – teigė ji.
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį atmetė premjero S. Skvernelio teiktą savo patarėjo L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Anot valstybės vadovo, L. Savickui pritrūktų patirties per trumpą kadencijos pabaigos laiką atlikti svarbių sektoriui darbų.
Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.
Politologė: konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tik gilės
Prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius į ministrus skirti Luką Savicką, konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tik gilės, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė.
„Aš manau, kad mes jau turime pakankamai gilų konfliktą ir nė viena pusė nerodo ženklų, kad tas konfliktas galėtų būti sprendžiamas. Kitaip tariant, dabar kalbėti apie kažkokį sutarimą nėra prasmės, šiuo metu vyksta tik konflikto gilinimas“, – Eltai komentuodama Prezidentūros trečiadienį deklaruotą sprendimą nepatvirtinti premjero teiktos kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus, sakė R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, premjero užuominos, esą G. Nausėdos sprendimą galėjo lemti jau kuris laikas neužgęstantis Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus nėra visiškai nepagrįstos.
„Akivaizdu, kad jaučiasi J. Narkevičiaus situacijos šešėlis. To neigti tikrai negalima. Tačiau klausimas kyla ir dėl to, ar mes turime situaciją kai norima tiesiog suvesti sąskaitas, ar visgi galvojama, kad ministerija dabar realiai lieka be vadovo. Iš esmės šis konfliktas, kuris vienaip ar kitaip tęsiasi, šiuo metu yra tik gilinamas“, – teigė MRU dėstytoja.
Kartu R. Urbonaitė teigė pasigedusi konkretumo Prezidentūros išsakytoje pozicijoje dėl L. Savicko.
„Man pasirodė keista, kad Prezidentūra, argumentuodama savo sprendimą, minėjo kažkokias asmenines L. Savicko savybes, kurių taip ir neįvardino, kurios konkrečiai netinka ministro postui. Kitas dalykas – paminėta jo patirtis. Kyla klausimas, kokia konkrečiai patirtis, nes premjero teikto kandidato patirtis ir buvo nemažai susijusi būtent su sritimi, į kurią jis ir buvo teikiamas“, – akcentavo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka6
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla3
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis8
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų3
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
Baltijos šalys nedalyvaus V. Putino inauguracijoje: „rinkimai“ nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi14
Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. ...
-
Klausia kandidatų į prezidentus apie gynybą: kas vienija, o kur nuomonės išsiskiria?8
Prasidedant rinkimų savaitei, naujienų agentūra BNS pristato trijų dalių straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai atsako į BNS užduotus svarbiausius klausimus gynybos, užsienio politikos bei teismų ir teisėsaugos temomis. ...
-
Šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo 4 proc., balsuoti galės per 2,38 mln. piliečių4
Balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės turi teisę 2 mln. 385 tūkst. 234 rinkėjai, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš penkerius metus, pirmadienį konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), patvirtinusi galutinį rinkėjų ...