„Nevadinčiau to (D. Trumpo retorikos – BNS) rusišku naratyvu, kietesnės retorikos ir anksčiau esame matę, taip, kai kurie teiginiai neatitinka tikrovės, tai yra akivaizdu, čia yra erdvės ir pataisyti tą informaciją“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Yra klaidingos informacijos
Taip jis kalbėjo po to, kai D. Trumpas pastaruoju metu užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos ir pavadino Ukrainos vadovą „diktatoriumi be rinkimų“.
Pavyzdžiui, anot Lietuvos diplomatijos vadovo, vienas tokių teiginių, kad JAV teikia daug daugiau paramos Ukrainai, negu Europa.
„Tai yra tiesiog faktinė netiesa, visą tą statistiką mes turime, žinome, kad trečdaliu daugiau paramos yra Europa suteikusi“, – kalbėjo K. Budrys.
Pasak jo, Vašingtonas Kyjivui suteikė daugiau karinės paramos, tačiau absoliučiais skaičiais visos paramos Ukrainai daugiau suteikė Europa. K. Budrio teigimu, JAV prezidentas taip pat pateikė neteisingų teiginių dėl V. Zelenskio populiarumo ir tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje.
„Pačios JAV sankcijas įvedinėti Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą pradėjo 2014 metais, o ne vakar ir ne užvakar. Yra vietų, kur yra klaidingos informacijos ir čia reikia ją tikrai pataisyti, atkreipti į tai dėmesį“, – teigė K. Budrys.
„Bet tikrai nepulčiau vertinti kiekvieno etapo, kiekvieno įrašo socialinėje platformoje ir sakyti, kad čia lūžo į vieną ar kitą pusę JAV laikysena. Ką mes girdime iš kolegų amerikiečių, tai sako, kad tai yra tik kontaktų užmezgimas pradinis ir į derybas bus tik įeita. Palaukime, su kuo ten bus įeita“, – sakė jis.
Mes turime tų lazdų, tai panaudokime. Jeigu liksime po kelių savaičių prie to paties, tai arba eisime į regioninius sprendimus, arba galėsime tik sėdėti ir skųstis, kaip čia negerai atsitiko.
Jaučiamas nusivylimas dėl lyderių susitikimų
Kaip rašė BNS, dalis Europos lyderių yra sunerimę dėl taikos derybų eigos ir pasikeitusios D. Trumpo vykdomos JAV politikos Rusijos atžvilgiu. Jie baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų kaip Šaltojo karo laikais susitarimą.
Trečiadienį Paryžiuje vyko Europos lyderių susitikimas, kuriame Lietuvai atstovavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Jame taip pat dalyvavo Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
Panašus susitikimas vyko pirmadienį, tačiau nė viename iš susitikimų nebuvo paskelbta apie konkrečius sprendimus.
Anot K. Budrio, po viršūnių pokalbių galėjo būti paskelbta apie papildomus įsipareigojimus gynybai ir paramą Ukrainai.
„Aš visiškai suprantu tą frustraciją, kur, atrodo, didelis lūkestis, susirinko vėl vadovai ir ką nusprendėte, na, nusprendėme, kad toliau stebėsime situaciją ir rūpinsimės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Taip, yra tame nusivylimo, aš jo irgi jaučiu, dėl to reikia spausti toliau, kad būtų sprendimai, jeigu nori atsidurti prie (derybų – BNS) stalo, tai yra būdas kaip nueiti prie to stalo – turi nusinešti vaišių“, – sakė jis.
Ministro teigimu, Rusija veikia ne retorika ir pareiškimai, o „lazdos“.
„Mes turime tų lazdų, tai panaudokime. Jeigu liksime po kelių savaičių prie to paties, tai arba eisime į regioninius sprendimus, arba galėsime tik sėdėti ir skųstis, kaip čia negerai atsitiko“, – kalbėjo K. Budrys.
Baiminasi derybų be Europos ir Ukrainos
Europos lyderiai susitiko Rusijai ir JAV susitarus sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje užbaigimo.
Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.
Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
G. Nausėda trečiadienį sakė nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių, premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, kad taip neatsitiktų.
Ministras: Rusija derybose tikrai ištrauks reikalavimą grįžti prie 1997-ųjų NATO sienų
Rusija derybose su JAV tikrai išsakys ultimatumą NATO grįžti prie 1997 metų sienų, sako užsienio reikalų ministras K. Budrys.
„Tikrai ištrauks (reikalavimą – BNS), apie jį tikrai bus šnekama, aš net neabejoju. Jeigu būsime minkšti, jį ištrauks kuo anksčiau“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kaip rašė BNS, 2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO nedislokuotų karinių dalinių ir nesteigtų karinių bazių šalyse, prisijungusiose prie Aljanso po 1997 metų, tai reikštų ir Baltijos šalyse bei Lenkijoje.
JAV ir Rusijos pareigūnai antradienį susitiko Rijade, Saudo Arabijoje, pirmųjų aukšto lygio derybų nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje 2022 metų vasarį.
Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų.
Prezidentas G. Nausėda teigė, kad niekas neturi teisės kelti ultimatumų Aljansui.
