„Tikrai pasigedau galbūt netgi didesnio atsiprašymo, tiesioginio“, – BNS antradienį sakė Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Tai yra toks silpnesnis aspektas visos šios kalbos, kurį aš vertinčiau neigiamai, nes jeigu žengi žingsnį A, būtų gerai žengti ir žingsnį B, įvardinant ir tiksliai pasakant, kad taip, aš prisiimu kaltę, kad dėl mano galbūt nepakankamo veikimo arba nepakankamo galių demonstravimo tokia situacija susiklostė“, – pridūrė ji.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus teigimu, pabrėždamas, jog prisiima atsakomybę, G. Nausėda bandė pasirodyti tapęs „kultūros sektoriaus aplinkybių auka“.
„Prezidentui buvo visai svarbu apie tai pasisakyti, nes jam asmeniškai ta situacija, tam tikras boikotas iš kultūros sektoriaus tikrai buvo skausmingas, realiai prezidentas tarsi pasinaudojo proga atsiprašyti ir, matyt, dabar tikisi labiau, kad kultūros įstaigos į tai sureaguos, kad prezidentas nebus persona non grata“, – BNS teigė politologas.
Skaitydamas metinį pranešimą Seime, G. Nausėda teigė suprantantis pernai kilusį kultūros ir pilietinės bendruomenės pyktį ir pabrėžė kaip valstybės vadovas dėl to besijaučiąs atsakingas.
Koncentruotesnė kalba
Nors tradiciškai šalies vadovas užtruko beveik valandą, tačiau politologai išskiria, jog šįkart kalba – labiau koncentruota, G. Nausėda nebandė aprėpti absoliučiai visų temų.
„Prezidentas šiek tiek susisiaurino tematiką, nes anksčiau tai tiesiog atrodydavo, kad tų temų vos ne keliasdešimt galima priskaičiuoti ir kiekvienai bandoma paskirti daug dėmesio“, – sakė M. Baltrukevičius.
Pasak politologo, pranešimas nenustebino, nes, kaip ir visada, saugumo, užsienio politikos klausimams prezidentas skyrė daugiausiai dėmesio.
Panašios pozicijos laikėsi ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili, pabrėžusi, jog kalba buvo tradicinė – nearši, tačiau kartu paminint ir pavojus, kylančius Lietuvai.
„Bet tokio labai didelio konkretumo ir aiškumo arba vizijos Lietuvai ir asmeninės prezidento atsakomybės, tą viziją įgyvendinant, nelabai matome“, – teigė politologė.
Bet tokio labai didelio konkretumo ir aiškumo arba vizijos Lietuvai ir asmeninės prezidento atsakomybės, tą viziją įgyvendinant, nelabai matome
„Kalba – koncentruotesnė, tikrai šį kartą yra labai daug ir tikrai ganėtinai kokybiškai skiriama dėmesio būtent tam, kas yra tiesioginėje prezidento atsakomybėje. Pusė kalbos yra skirta būtent užsienio politikai, krašto saugumui, paminėta ir ganėtinai tvirta pozicija, kad mes nekeisime mūsų krypties, pavyzdžiui, Baltarusijos sankcijų klausimu“, – aiškino ji.
Dėmesys – saugumui
G. Nausėda metinėje kalboje taip pat teigė, jog incidentai Lietuvos oro erdvėje tik įrodo, jog šalis įžengia į pavojingą pasaulį, kur taika nebėra savaime suprantama.
Anot jo, Lietuva yra taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės, priešiškos jėgos metų metus mėgina šalies budrumą ir atsparumą, o hibridinis karas vyksta daugiau nei dešimtmetį.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, bene pirmą kartą savo kalboje prezidentas aiškiai akcentavo Lietuvai kylantį pavojų.
„Pirmą kartą tokie žodžiai yra panaudoti ir įvardinti, kad, kaip sakoma, priešas už vartų. Aišku, prezidentas šitų žodžių neminėjo, bet pavojų, ne šiaip išorės grėsmę, bet pavojų akcentavo ganėtinai aiškiai“, – tikino ji.
Tuo metu M. Baltrukevičius teigė, jog sankcijų Baltarusijai ir Rusijai klausimas galėjo būti labiau akcentuojamas, taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaminėta Kinija.
„Pranešimas yra ne tik Seimui, tai yra pranešimas Lietuvai. Ir jeigu prezidentas mato, kad šie klausimai nėra per daug svarbūs eiliniam Lietuvos gyventojui, tai gana fragmentiškai tada apie sankcijas, apie Baltarusiją užsimena“, – tvirtino politologas.
Anot jo, kalboje buvo ir „tam tikros savigyros, kas padaryta, su kuo bus susitikimai, su kuo planuojami, tai prezidentas jau tuo pasižymi ne pirmuosius metus“.
Prezidento kritiką dėl LRT pataisų vadina veidmainiška
Šalies vadovas metinėje kalboje teigė, jog pastarieji teisėsaugos tyrimai, susiję su ekspremjeru Gintautu Palucku ir Valstybine augalininkystės tarnyba, rodo, kad Lietuvoje nėra aukščiau įstatymo esančių žmonių.
„Dabar tai yra tikrai tokia svarbi ir karšta tema ir realiai socialdemokratams tikrai nebuvo maloni ta eilutė, kad iki šiol neišgirdome rišlių atsakymų į klausimus apie verslo ryšius, sandorius ir turto kilmę“, – sakė jis.
M. Baltrukevičius veidmainiška vadino kritiką valdantiesiems dėl LRT pataisų, nes galiausiai jas pats ir pasirašė.
„Galima suprasti, kad taip, abidvi pusės kaltos. Bet realiai vis tiek prezidentas sako, kad jam nebuvo iki galo aišku, kodėl reikėjo tų pataisų, bet, iš kitos pusės, taip gana veidmainiškai atrodo, nes prezidentas galėjo ir vetuoti, bet prezidentas pasirašė pataisas“, – pabrėžė politologas.
„Tikrai nedaug kritikos valdantiesiems, man turbūt yra didžioji intriga, kaip būtų šituo aspektu atrodęs prezidento pranešimas, jeigu nebūtų birželio 6 dienos socialdemokratų sprendimo keisti valdančiąją koaliciją“, – nurodė jis.
Tuo metu G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė išgirdusi nemažai kritikos „Nemuno aušrai“, kurią birželio pradžioje socialdemokratai nusprendė pašalinti iš valdančiųjų gretų.
„Tiesiogiai nenurodant, kad yra adresuojama „Nemuno aušrai“, kritikos buvo. (...) Paminėti teisėsaugos tyrimai, bet ganėtinai švelniai. (...) Jis įvardino juos kaip nemalonius skandalus. Tai labai toks įdomus yra žodžių pasirinkimas“, – sakė ji.
Opozicija pasigedo aštresnės prezidento kritikos valdantiesiems
Septintajame prezidento G. Nausėdos metiniame pranešime opozicija sako pasigedusi aštresnės kritikos dabartiniams valdantiesiems.
„Socialdemokratų trečias premjeras per mažiau nei dvejus metus, neskaičiuojant Vilijos Blinkevičiūtės, yra visgi didelė, netgi sakytume, istorinė nesėkmė ir nepasirengimas valdyti valstybę, o prezidentas lyg ir sveikina tą situaciją ir šilkinėmis pirštinėmis glosto socialdemokratus iki šiol“, – antradienį Seime žurnalistams teigė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Socialdemokratų trečias premjeras per mažiau nei dvejus metus, neskaičiuojant Vilijos Blinkevičiūtės, yra visgi didelė, netgi sakytume, istorinė nesėkmė ir nepasirengimas valdyti valstybę, o prezidentas lyg ir sveikina tą situaciją ir šilkinėmis pirštinėmis glosto socialdemokratus iki šiol.
Kaip rašė BNS, socdemų vedlys Mindaugas Sinkevičius antradienį pranešė ketinantis perimti Vyriausybės vairą iš Ingos Ruginienės, taip tapdamas trečiu valdančiosios daugumos premjeru per kadenciją.
Tuo metu konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno teigimu, prezidentas save ir toliau mato kaip „ketvirtąjį koalicijos partnerį“.
„Visiems yra akivaizdu, kad prezidentas vis dar save mato kaip ketvirtąjį koalicijos partnerį, tai mes čia, sakykim taip, turime su tuo susitaikyti, kad taip yra. Jis yra rinkimų kampanijoje prisidėjęs prie to, kad mes turime dabar tokią koaliciją, kokią turime“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Šalies vadovas savo metinėje kalboje teigė, jog Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) prireikė per daug laiko valdančiosios daugumos pertvarkai, ir ragino siekti „sutarimo politikos“.
Visgi G. Nausėda pabrėžė, jog sprendimas priimtas, ir tai yra „labai svarbus atskaitos taškas mūsų valstybei“.
Taip jis kalbėjo socialdemokratams anksčiau birželį nusprendus pašalinti iš valdančiosios daugumos „Nemuno aušrą“, o vietoje jos į koaliciją pakviesti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Liberalų lyderė taip pat pabrėžė, kad prezidento išsakytas požiūris į autoritarinius režimus turėtų tapti raudona linija naujajai Vyriausybei santykiuose su Baltarusija.
„Kalbos pradžia – tikrai valstybiška: apie politikos, apie saugumo gynybos prioritetus. Ir vienas dalykas, kuris man suskambėjo svariai, tai yra, kad autoritarams negali būti taikomos jokios išimtys, tai manau, kad tai yra tam tikra raudona linija naujai Vyriausybei dėl santykių su Lukašenkos režimu“, – teigė ji.
„Neparodė to stuburo, kada jo reikėjo“
Pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, prezidentas savo kalboje leido suprasti, jog nėra „vienodai teisingas visiems“.
„Aš nesakau, kad čia sulaužo priesaiką, bet vis tiktai duoda žmonėms ir politinei bendruomenei supratimą, kad vienu atveju taiko griežtesnius vertinimo standartus, kitais atvejais pro pirštus pažiūri“, – žurnalistams kalbėjo liberalas.
Anot jo, prezidentas mėgina nusimesti atsakomybę dėl žlugusios koalicijos, nors sprendimus priėmė pats.
„Prezidentas dalyvavo visoje toje šiukšlių krūvoje, tai manęs neapleidžia jausmas, kad prezidentas rangosi ir bando išsirangyti visuomenės akyse, ausyse, paleisdamas gandą, kad čia blogai, ir jis principingas“, – sakė E. Gentvilas.
„Dabar bando demonstruoti kietą stuburą, bet neparodė to stuburo, kada jo reikėjo. Tai yra čia bėda su prezidentu, aš tikrai nenoriu nei kažkaip smerkt, nei ką, bet mes turime būti objektyvūs ir atkreipti į tai dėmesį“, – pridūrė jis.
Tuo metu „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kritikavo prezidento pasisakymus apie pastangas apsaugoti Energetikos ministeriją.
Pasak jo, dar antrą kartą performuojant koaliciją prezidentas Gitanas Nausėda buvo išsakęs lūkestį, kad norint keisti energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną reikia surasti „bent pusę galvos protingesnį“.
„Tai norėčiau aš paklausti, ar Lukas Savickas keliomis galvomis yra aukštesnis už Vaičiūną?“ – teigė R. Žemaitaitis.
Tai jis kalbėjo prezidentui pareiškus, jog anksčiau buvo siekta užkirsti kelią tam, kad Energetikos ministerijai vadovautų politinė jėga, dėl kurios pozicijų abejonių buvo reiškę net koalicijos partneriai.
„Nuo vienos politinės korupcijos daugumos prie kitos korupcijos daugumos dabar mes pereisim. Labai norėsiu pažiūrėti, kai Luką Savicką skirs ministru, kokius prioritetus ir protingumo kriterijus atitinka jisai ir Vaičiūnas“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Kaip rašė BNS, socialdemokratams nusprendus šalinti „Nemuno aušrą“ ir į koaliciją pasikviesti demokratus, pastariesiems po koalicinių derybų patikėtos Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijos. Kalbama, jog energetikos ministro pareigas naujojoje Vyriausybėje galėtų perimti demokratas Lukas Savickas, pakeisdamas dabartinį ministrą Ž. Vaičiūną.
Kalbos ekspertė: pranešimas kuria stipraus, tačiau užgaulaus prezidento įvaizdį
Viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė sako, kad šalies vadovo G. Nausėdos metinis pranešimas kuria stipraus, tačiau užgaulaus prezidento įvaizdį.
Kita vertus, valstybės vadovui pavyko išlaikyti aiškų naratyvą, aktualizuoti saugumo situaciją, tačiau trūko konkretumo ir asmeninės atsakomybės prisiėmimo.
„Teigiamas dalykas yra tai, kad atsirado daugiau aiškumo – yra viena labai stipri tema, einanti per visą pranešimą: išorės bei vidaus grėsmės ir mūsų atsakas į jas. Ir per šias temas yra vystomas visas pranešimas. Čia yra pagirtinas ir teigiamas dalykas“, – BNS antradienį sakė šalies vadovo kalbą analizavusi N. Bliūdžiūtė.
„Pradžioje prezidentas atkreipė dėmesį į neseniai vykusį dronų incidentą, taip aktualizuodamas visą saugumo situaciją, (...) kas su mumis šiuo metu vyksta, visą netikrumą, nenuspėjamumą, tada įvardija problemą, kad toks yra pasaulis grėsmingesnis, kuriame autokratai labiau kelia galvas, bet kartu ir viduje turime daug problemų ir tada parodo, kuriuos veiksmus kaip šaliai reikia įgyvendinti“, – kalbėjo ji.
Tačiau ekspertė pasigedo konkretumo bei G. Nausėdos asmeninės atsakomybės prisiėmimo. Anot jos, daug kalbama apie problemas, bet ne visada įvardijama jo paties rolė ir atsakomybė, net ir žinant, kad visuomenė to tikisi.
„Ir Vyriausybės formavimo procese, ir reakcijos į „Nemuno aušros“ lyderio veiksmus, kultūros protestą, ten, kur visi reikalavo ir tikėjosi prezidento atsakomybės, jis jos tuo metu neprisiimdavo ir pranešime lygiai taip pat vengia tai įvardinti“, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė.
„Nors vienoje vietoje bandė pasakyti, kad jaučiasi už tai atsakingas, bet iš karto labai greitai (...) panaudojo tradicinę neatsiprašymo struktūrą, kur „bet kultūra dėl to tikrai laimėjo“. Jam tiesiog reikėtų paprasčiau įvardinti, kad taip suklydau arba nesuklydau, jeigu nemano, kad suklydo“, – pastebėjo ji.
Ekspertė konkretumo pasigedo ir šalies vadovui kalbant apie jo abejones ar visi Seimo nariai supranta saugumo situacijos rimtumą.
„Manau, gyvename tokiais laikais, kai lyderiai turi įvardinti, kas yra tie žmonės. Jeigu jis įvardintų tuos Seimo narius, kuriuos turi omeny, tai taip pat suteiktų daugiau lyderiškumo jo kalbai“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Anot jos, nors pranešimas kuria stiprų prezidento įvaizdį, tačiau jame atsiskleidžia ir asmeninės G. Nausėdos nuoskaudos.
„Bendrai šis metinis pranešimas kuria pakankamai stiprų įvaizdį, tiktai yra jo detalės, kur išlenda prezidento specifika – jo užgaulumas, jo įžeidumas ir tai irgi randa vietos politiniame tekste, kur jų neturėtų ten būti galbūt“, – teigė ekspertė.
Bendrai šis metinis pranešimas kuria pakankamai stiprų įvaizdį, tiktai yra jo detalės, kur išlenda prezidento specifika – jo užgaulumas, jo įžeidumas ir tai irgi randa vietos politiniame tekste, kur jų neturėtų ten būti galbūt.
„Jis labiau asmeniškai ir gyviau šneka tais momentais, kurie jam buvo asmeniškai skaudžios politinės patirtys, kaip jam buvo, pavyzdžiui, parodytas vidurinis pirštas kultūros protesto metu. (...) Jis pasirenka įtraukti asmeninius įvykius į metinį pranešimą. (...) Tai nėra stiprios lyderystės požymis“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, šalies vadovo kalboje, kaip įprastai, panaudota daug įtaigos priemonių, metaforų, trejybių – „mindžikuosime“, „popierinis tigras“, „ledkalnio viršūnė“. Ekspertės teigimu, tai – prezidento ypatybė.
Lyginant su praėjusiais metiniais pranešimais, šis, anot N. Bliūdžiūtės, buvo kur kas sėkmingesnis.
„Anksčiau daugiau buvo išsitaškę pranešimai, daug daugiau buvo minimos temos, nesugebant jų sujungti į vieną naratyvą ar pasakojimą. Šiame tai padaryta aiškiau ir tiksliau, tai yra sėkmingiau, nes paprastai metiniai pranešimai yra tokie kaip kalėdinės eglutės – viską bandoma sukabinti“, – tikino ji.
Pasak kalbos ekspertės, klausant pranešimo susidaro pakankamai geras įspūdis, tačiau „po kurio laiko kaip ir visų sąmonė pradeda ieškoti, ko nebuvo“.
„Pasiges žmonės to, ko ir metų eigoje, kur prezidento mes nematėme – tai būtent jo stipresnio žodžio, kai vyksta realūs įvykiai ir veiksmai politiniame pasaulyje, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė. – Tikėtumėmės, kad per metinį pranešimą prezidentas tai lygtai ištaisys, bet jis nepasirinko to daryti. Tai manau, kad labiau pamatys, ko nebuvo, nes tai, kas buvo, buvo pakankamai gerai.“
Naujausi komentarai