Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos: tuzinas svarbiausių įvykių, atšaldžiusių santykius

Pekinas kritikuoja Lietuvą, jog ši nesilaiko dar 1991-ųjų rugsėjį pasirašyto susitarimo, kurio įsipareigojo gerbti Kinijos teritorinį vientisumą ir neužmegzti diplomatinių ryšių su Taivanu.

Lietuva savo ruožtu tikina besilaikanti „vienos Kinijos“ principo, o su Taibėjumi paprasčiausiai plėtojanti ekonominius santykius, siekiant diversifikuoti rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Ekspertai kol kas nesiryžta prognozuoti tolesnės Taivano, Kinijos ir Lietuvos santykių perspektyvos, situaciją vadindami „neišžvalgytais vandenimis“.

BNS pateikia tuziną svarbiausių pastarojo meto įvykių, atšaldžiusių Vilniaus ir Pekino santykius.

Vyriausybės pažadai. Valdančiąją koaliciją pernai lapkričio 5 dieną sudarę konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pareiškė ginsianti kovotojus už laisvę visame pasaulyje – „nuo Baltarusijos iki Taivano“.

Gruodžio 11 dieną Seimas patvirtino 18-osios Vyriausybės programą. Joje akcentuotas auganti Kinijos politinė ir ekonominė galia, didėjantis ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimų mastas.

Dokumente taip pat pabrėžta „strateginės diversifikacijos“ svarba – būtinybė atverti naujas rinkas, kurios mažintų priklausomybę nuo ribotų tiekimo šaltinių autokratinėse šalyse ir atidarytų naujas galimybes Lietuvos eksportuotojams demokratinėse, pažangiausiose pasaulio rinkose.

Programoje įtvirtintas siekis megzti ryšius su Rytų Azijos šalimis, strategiškai plėsti diplomatinių atstovybių tinklą.

„Kaukių diplomatija“. Šiemet kovo 4 dieną kasmetinėje grėsmių ataskaitoje Lietuvos žvalgyba paminėjo ir Kiniją, kuri pandemijos metu pradėjo įgyvendinti įtakos plėtros užsienyje strategiją – „kaukių diplomatiją“. Jos svarbi dalis – masinės propagandos kampanijos.

Žvalgybos institucijų teigimu, siekdamas gerinti savo įvaizdį, Pekino politinis režimas koordinavo medicininės apsaugos priemonių siuntas Lietuvai: „Viešojoje erdvėje medicinos priemonių siuntos yra pateikiamos kaip Kinijos tarptautinių kompanijų, kurios turi tiesioginių interesų Lietuvos telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, dovanos.“

Verslo atstovybė. Tą pačią dieną Vyriausybė patvirtino planus Taivane atidaryti atidaryti verslo atstovybę, siekiant plėsti ekonominę diplomatiją Rytų Azijos regione. Iš pradžių tikėtasi ją atidaryti dar šiemet, tačiau dabar planuojama, kad atstovybė duris atvers kitų metų pradžioje.

Sankcijos parlamentarei. Kovo 22 dieną, reaguodamas į Europos Sąjungos sankcijas Kinijos pareigūnams dėl uigūrų mažumos persekiojimo, Pekinas dešimčiai europiečių įvedė atsakomąsias sankcijas. Tarp sankcionuotųjų – ir Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė bei trys šalies diplomatai.

Seimo rezoliucija. Gegužės 20 dieną Lietuvos parlamentas pasmerkė Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, uigūrų mažumos persekiojimą prilyginęs genocidui.

Priimtoje rezoliucijoje Seimas taip pat paragino „Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir pakvietė ES institucijas peržiūrėti Bendrijos „bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų“.

Kinija šiuos veiksmus pavadino „prastu politiniu šou“, grįstu melu ir dezinformacija.

„Skaldantis“ formatas. Gegužės 22 dieną Lietuva pasitraukė iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet šią bendradarbiavimo platformą vadino „skaldančia“ ir ragino su Kinija bendrauti visų Europos Sąjungos narių lygiu.

Taivano planai. Liepos 20 dieną Taivanas paskelbė planus Lietuvoje atidaryti verslo atstovybę, o jos pavadinime naudoti ne sostinės Taibėjaus, o šios salos vardą.

Toks sprendimas supykdė Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. Kitur pasaulyje salos atstovybės įprastai veikia sostinės vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, jog toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.

Atšauktas ambasadorius. Rugpjūčio 10 dieną Kinija iš Lietuvos konsultacijoms atšaukė ambasadorių Shen Zhifei (Šeną Džifėjų) ir paragino Vilnių padaryti tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į šalį grįžo rugsėjo pradžioje.

Telefonų tyrimas. Rugsėjo 21 dieną Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė nustatęs kibernetinio saugumo rizikų Kinijos kompanijų „Huawei“ ir „Xiaomi“ mobiliuosiuose įrenginiuose.

Gamintojų atstovai Lietuvoje priekaištus dėl saugumo spragų atmetė, o Kinijos valstybinė spauda šį tyrimą pasmerkė, pavadindama jį dar vienu prieš Kiniją nukreiptu „triuku“.

Verslo delegacija. Spalio 28 dieną Lietuvoje vizitą pradėjo Taivano politikų ir verslininkų delegacija. Vilniaus ir Taibėjaus atstovai pasirašė šešias bendradarbiavimo deklaracijas puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse.

Atstovybės atidarymas. Lapkričio 18 dieną Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė. Ji pristatoma kaip Taibėjaus biuras prekybiniams ryšiams plėtoti, tačiau taip pat turėtų tvarkyti ir konsulinius klausimus. Lietuva pabrėžia, kad atstovybė diplomatinio statuso neturės.

Pekinas atstovybės atidarymą pavadino „baisiu poelgiu“, pažeidžiančiu globaliai pripažįstamą „vienos Kinijos“ principą.

Žemesnė diplomatija. Reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, Kinija lapkričio 21 dieną oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva.

Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.

Po kelių dienų, lapkričio 24 dieną, Kinijos ambasada surengė spaudos konferenciją, kurioje paragino Lietuvą pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir taip žengti pirmą žingsnį normalizuojant tarpusavio santykius.