- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunu žmogumi siūloma laikyti 14–35 metų asmenį, o ne iki 29 metų imtinai, kaip yra dabar.
Tarptautinės jaunimo dienos proga Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo tai siūlančias Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas.
„Amžiaus tarpsnis, apibrėžiantis jauną žmogų, iš esmės yra socialinis susitarimas. Lietuvoje esame sutarę, kad jaunimu laikome asmenis imtinai iki 29 metų, vis dėlto jauna šeima įstatymu įvardijama kaip tokia, kurioje vienas narys yra iki 36 metų amžiaus. Tokios šeimos, pavyzdžiui, gali pasinaudoti valstybės parama, įsigyjant pirmąjį būstą. Išplėtus šiuo metu galiojančią amžiaus ribą, iki kurios asmenis laikome jaunais, suteiktume daugiau galimybių jauniems suaugusiesiems gauti valstybės lengvatą įsigyjant pirmąjį būstą, sėkmingiau integruotis į darbo rinką, dalyvauti jaunimo mainų, stažuočių, savanorystės programose“, – teigė A. Bagdonas.
Nuostata įstatyti jauną žmogų į 14–29 m. amžiaus rėmus priimta 2003 metais. Seimo nario vertinimu, prabėgus beveik dviem dešimtmečiams jauni žmonės pasikeitė. „Statistiškai jauni žmonės Lietuvoje tuokiasi, kuria šeimas, priima sprendimus auginti vaikus ar įsigyti nuosavą būstą žymiai vėliau nei prieš kelis dešimtmečius. 1991 m. sutuoktinių amžiaus vidurkis Lietuvoje buvo 22 m., dabar šioje statistikoje vyrauja 30 m. ir vyresni žmonės. Todėl kartu turi keistis ir jaunimo politikos teisinis reglamentavimas“, – sakė A. Bagdonas.
Tikimasi, kad išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis, aktyviau naudosis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą, įsitrauks į jaunimo mainų, stažuočių programas.
Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus asmenis, taiko skirtingus amžiaus tarpsnius. Apatinė amžiaus riba daugumoje valstybių narių svyruoja tarp 12–16 metų, viršutinė – tarp 24–35 metų. Aukštesnę, 35 metų amžiaus ribą, yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija ar Ukraina.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymu šiuo metu įtvirtintas jauno žmogaus apibrėžimas, taikomas asmenims nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai).
Beje, jauno žmogaus apibrėžimas Lietuvos teisės aktuose yra nevienareikšmis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme jauna šeima yra apibrėžta kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa, ir yra iki 36 metų.
Tuo tarpu Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos priemonėmis gali pasinaudoti jauni asmenys iki 29 metų. Pavyzdžiui, subsidija savarankiškam užimtumui remti gali būti skiriama, kai darbo vietą sau steigia bedarbiai iki 29 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi15
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...