- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis laiške partiečiams sako, kad neskaidrių savivaldos išmokų sukeltos politinės krizės akivaizdoje nėra objektyvaus arbitro, todėl norint tęsti Vyriausybės ir Seimo darbus reikalingas „naujas pasitikėjimo mandatas“.
Penktadienį išplatintame bendrame laiške, kuriame argumentuojamas siekis inicijuoti pirmalaikius rinkimus, o tam nepavykus – atsistatydinti Vyriausybei, jie tvirtina iki šiol laikęsi pozicijos, kad kiekvieną tarybų narių išlaidų apmokėjimo atvejį reikia vertinti individualiai, o matant problemas „siekti sisteminių ir sąžiningų pokyčių“.
Tačiau, pasak premjerės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovo, dėl bendrų sistemos ydų kritikos centre nepagrįstai atsidūrė trys dabartinės Vyriausybės nariai, dirbę Kauno savivaldybės taryboje, nes dėl tarybos pasitvirtinto reglamento taisyklių jie tiesiog nekaupė čekių ir buvo „suplakti su atvejais“, kuomet „buvo klastojami čekiai bei sąskaitos“.
„Manome, kad esamoje situacijoje politiniame lauke nėra arbitro, kuris būtų objektyvus, o pastangoms spręsti problemą iš esmės ritualiniu ministrų „aukojimu“ pritarti negalime. Todėl pasiūlėme politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo iniciatyvas“, – sakoma laiške, skirtame TS-LKD nariams.
Manome, kad esamoje situacijoje politiniame lauke nėra arbitro, kuris būtų objektyvus, o pastangoms spręsti problemą iš esmės ritualiniu ministrų „aukojimu“ pritarti negalime. Todėl pasiūlėme politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo iniciatyvas.
Jie kartoja poziciją, kad tarybose anksčiau dirbo daugiau nei trečdalis dabartinių parlamentarų, o į klausimus dėl išlaidų skaidrumo turi atsakyti ir dalis Seimo politikų, kompensavę išlaidas per COVID-19 pandemijos ribojimus, taip pat ir šalies vadovas Gitanas Nausėda, neatsakęs į klausimus dėl skolų, susidariusių per prezidento rinkimus, padengimo.
Anot I. Šimonytės ir G. Landsbergio, politinės sistemos „skaidrinimą ir perkrovimą“ sudaro trys elementai. Pirmieji du – siekis nacionaliniu lygiu užtikrinti „vienodą, aiškią ir skaidrią bei lygiai teisingą, savivaldybių tarybų narių veiklos išlaidų reglamentavimo sistemą“, taip pat surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, kadangi tarybos nariams keliami klausimai „lygiai taip pat gali būti keliami ir Seimo nariams“.
„Kai politikai nei pozicijoje, nei opozicijoje negali susitarti, kaip susiklosčiusią situaciją vertina jų atstovaujami rinkėjai, teisingiausia būtų to pačių rinkėjų ir paklausti, antraip rizikuojame įstrigti tarpusavio kaltinimų ir spekuliacijų karuselėje“, – sakoma laiške.
Anot premjerės ir konservatorių vadovo, jei Seimas nesutiks atnaujinti „rinkėjų pasitikėjimo mandato“, tai turi padaryti Vyriausybė. I. Šimonytė atsistatydinti, jei Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams, žadėjo liepos viduryje, po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.
„Tokiu atveju, Vyriausybė turėtų būti suformuota iš naujo ir gauti naują pasitikėjimo mandatą“, – teigiama laiške konservatoriams.
Kreipimesi Vyriausybės vadovė I. Šimonytė ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia suprantantys, kad dabartinis laikotarpis yra politiškai labai svarbus, nes būtina užbaigti reformas, siekti „ambicingų geopolitinių tikslų“, vykdyti “principingą užsienio politiką“, pertvarkyti savivaldos išmokų sistemą.
„Visas šias atsakomybes suvokiame ir esame įsipareigoję išpildyti – pirmalaikius rinkimus matome įvykstant rudenį, beprasidedant naujam politiniam sezonui, pabaigus iki tol pradėtus darbus. Kitiems darbams reikalingas naujas pasitikėjimo mandatas – tiek Seimui, tiek Vyriausybei“, – teigia politikai.
„Lengvi keliai nėra mūsų keliai, todėl kviečiame susitelkti, vieningai ir drauge atnaujinti pasitikėjimą Lietuvos politine sistema ir tęsti pradėtus svarbius, Lietuvą stiprinančius ir teisingesne darančius darbus“, – tvirtinama laiške.
Iniciatyvą skelbti pirmalaikius rinkimus valdantieji konservatoriai iškėlė argumentuodami siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.
G. Landsbergis anksčiau šią savaitę skelbė, kad projektą dėl pirmalaikių rinkimų ketinama registruoti penktadienį. Ketvirtadienį parlamentas atmetė panašų Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio registruotą projektą.
Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kuro atsiskaitydami iš kelių mokėjimo kortelių ar apmokėjo kai kuriuos asmeninius pirkinius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologai įvardijo, kas prezidento rinkimuose pakišo koją I. Vėgėlei3
Sekmadienį pasirodę pirmojo prezidentinių rinkimų turo rezultatai politologų nenustebino. Pasak jų, intriga, kas pateks į antrąjį prezidentinių rinkimų turą, pradėjo blėsti po prasto Igno Vėgėlės pasirodymo debatų metu. ...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Baltijos šalių premjerai Vilniuje aptars saugumo situaciją, sankcijas Rusijai
Vilniuje susirinksiantys Baltijos šalių premjerai aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai. ...
-
Politologai tikisi solidesnių antrojo turo debatų: bus intrigų?3
Pirminiais duomenimis, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intri...
-
Trečias likęs I. Vėgėlė ieško kaltų: tai galėjo pakeisti rinkimų rezultatus14
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė skelbia nepatekęs į antrąjį rinkimų turą. ...
-
D. Žalimas sako, kad jo rezultatą iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už I. Šimonytę2
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas teigė, kad jo pasirodymą šalies vadovo rinkimuose iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už konservatorių iškeltą premjerę Ingri...
-
Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse prezidento rinkimus laimėjo E. Vaitkus: pasitelkė rusų kalbą4
Lietuvos prezidento rinkimuose į šalies vadovus kandidatavęs medikas Eduardas Vaitkus surinko daugumą balsų Šalčininkų ir Visagino apylinkėse. ...
-
G. Jeglinskas nesijaučia pralaimėjęs: rezultatas man yra puikus4
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas rikiuojasi paskutinis tarp kandidatų į prezidentus, tačiau sako nelaikantis savo pasirodymo pralaimėjimu. ...
-
Antrajame kandidatų į prezidentus ketverte likęs A. Mazuronis rezultatą vertina gerai2
Antrajame kandidatų prezidento rinkimuose ketverte pagal rezultatus liekantis Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako savo rezultatą vertinantis gerai, o dabar jėgas nukreipsiantis į pasiruošimą Seimo rinkimams šiemet spalį. ...
-
Prezidento rinkimai: R. Žemaitaitis pasiektą rezultatą vadina nerealiu2
Šių metų sausį registruotos partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažįsta, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą nepatenka, tačiau pasiektą rezultatą vadina nerealiu. ...