I. Šimonytė apgailestauja dėl Graikijos teismo sprendimo neišduoti A. Radkevičiaus

  • Teksto dydis:

Premjerė Ingrida Šimonytė sako galinti tik apgailestauti dėl Graikijos teismo sprendimo neišduoti Lietuvai Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus, tačiau plačiau situacijos nekomentuoja.

„Galiu apgailestauti dėl tokio sprendimo, bet didesnių komentarų pateikti negalėčiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė neišduoti Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus Lietuvai.

Tai BNS patvirtino Ukrainos garbės konsulas Graikijoje, advokatas Dmitris Dmitriadis.

Galiu apgailestauti dėl tokio sprendimo, bet didesnių komentarų pateikti negalėčiau.

A. Radkevičius Graikijoje sulaikytas pernai rugsėjį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.

Teismas Europos arešto orderį A. Radkevičiaus atžvilgiu išdavė pernai rugpjūtį, juo remiantis ukrainietis ir sulaikytas Graikijoje.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių. Apeliacinis teismas dar savo sprendimo nepaskelbė.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mūsų

Mūsų portretas
Vatnykai palaiko kremliaus vykdomą politiką. Jie gyvena čia, v Litvie, bet myli Rosiją iš toli.

tam baisu

tam baisu portretas
Tikras kolaborantas koncervu slava TS-LDK

To-Baisu

To-Baisu portretas
Išlindo etatinis koncervinis žliužas.Reikia juk laižyti šeimininkui šikną.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių