Seimui pateiktas prezidento veto Rinkimų kodeksui: siūloma laikina išimtis komitetams

Seimui trečiadienį pateiktas prezidento Gitano Nausėdos veto Rinkimų kodeksui, kuriuo buvo sugriežtinta politinių komitetų veikla.

Šalies vadovas grąžino įstatymą Seimui siūlydamas nustatyti laikiną išimtį komitetams, kad per 2023 metų savivaldos rinkimus jiems dar nebūtų taikomas reikalavimas būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Seimas 110 balsų „už“ ir dviem parlamentarams buvus prieš ėmėsi prezidento grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, į posėdžių salę klausimas grįš kitą savaitę antradienį.

Šalies vadovo veto pristatęs jo patarėjas Povilas Mačiulis pažymėjo, kad politinių komitetų steigimuisi reikalingas Politinių organizacijų įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos ir komitetai gali nespėti užsiregistruoti rinkimams.

„Šalies vadovas siūlo papildyti Seimo priimtą konstitucinį įstatymą nuostata, kad nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomas organizuojant artimiausius 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus“, – sakė šalies vadovo veto pristatęs P. Mačiulis.

„Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti šiuo rinkimuose būtina pritaikyti išimtį“, – pažymėjo patarėjas.

Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti šiuo rinkimuose būtina pritaikyti išimtį.

P. Mačiulis pažymėjo, kad Seimas yra numatęs išimtį komitetams artimiausiems savivaldos rinkimams Politinių organizacijų įstatyme, tačiau jis negali pakeisti konstituciniame Rinkimų kodekse įrašyto įpareigojimo.

„Prezidentas atkreipia dėmesį, kad tokia išimtis numatyta Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtino teisinio reguliavimo, kuris apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teisę dalyvauti artimiausiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, – sakė patarėjas.

Jis taip pat pabrėžė, kad skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas, o jo įsigaliojimo data numatyta rugsėjo 1-oji, t. y. likus maždaug šešiems mėnesiams iki artimiausių savivaldybių tarybų rinkimų.

„Atsižvelgiant į tai, kad steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti ilgiau, komitetai, siekiantys dalyvauti rinkimuose, gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki minėtų rinkimų datos. Šitas prezidento veto liečia tik artimiausius rinkimus t. y. 2027 metais per savivaldos rinkimus jau galios tiek partijoms, tiek komitetams 180 dienų terminas“, – argumentavo P. Mačiulis.

Birželio pabaigoje Seimo priimtas Rinkimų kodeksas į vieną teisės aktą sutraukė visus rinkimų įstatymus, taip pat politiniams komitetams nustatė reikalavimus, panašius kaip ir partijoms.

Nauja tvarka numato, kad savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintys kelti politiniai komitetai turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad išimtis komitetams yra numatyta Seimo keliomis dienomis vėliau priimtame Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Šalies vadovo vertinimu, Rinkimų kodeksas, kaip jį priėmė Seimas, „gerokai apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimą“.

Seime birželio pabaigoje balsuojant dėl Rinkimų kodekso „už“ balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai. Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jam priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Naujasis Rinkimų kodeksas nustato Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.

Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla.

Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.

Taip pat nauja tvarka keliskart mažina rinkimų užstatus, keičia agitacijos draudimo terminus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Panaikinti

Panaikinti portretas
Rinkimus pagal sarasa.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių