- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui trečiadienį pateiktas prezidento Gitano Nausėdos veto Rinkimų kodeksui, kuriuo buvo sugriežtinta politinių komitetų veikla.
Šalies vadovas grąžino įstatymą Seimui siūlydamas nustatyti laikiną išimtį komitetams, kad per 2023 metų savivaldos rinkimus jiems dar nebūtų taikomas reikalavimas būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.
Seimas 110 balsų „už“ ir dviem parlamentarams buvus prieš ėmėsi prezidento grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, į posėdžių salę klausimas grįš kitą savaitę antradienį.
Šalies vadovo veto pristatęs jo patarėjas Povilas Mačiulis pažymėjo, kad politinių komitetų steigimuisi reikalingas Politinių organizacijų įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos ir komitetai gali nespėti užsiregistruoti rinkimams.
„Šalies vadovas siūlo papildyti Seimo priimtą konstitucinį įstatymą nuostata, kad nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomas organizuojant artimiausius 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus“, – sakė šalies vadovo veto pristatęs P. Mačiulis.
„Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti šiuo rinkimuose būtina pritaikyti išimtį“, – pažymėjo patarėjas.
Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti šiuo rinkimuose būtina pritaikyti išimtį.
P. Mačiulis pažymėjo, kad Seimas yra numatęs išimtį komitetams artimiausiems savivaldos rinkimams Politinių organizacijų įstatyme, tačiau jis negali pakeisti konstituciniame Rinkimų kodekse įrašyto įpareigojimo.
„Prezidentas atkreipia dėmesį, kad tokia išimtis numatyta Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtino teisinio reguliavimo, kuris apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teisę dalyvauti artimiausiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, – sakė patarėjas.
Jis taip pat pabrėžė, kad skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas, o jo įsigaliojimo data numatyta rugsėjo 1-oji, t. y. likus maždaug šešiems mėnesiams iki artimiausių savivaldybių tarybų rinkimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti ilgiau, komitetai, siekiantys dalyvauti rinkimuose, gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki minėtų rinkimų datos. Šitas prezidento veto liečia tik artimiausius rinkimus t. y. 2027 metais per savivaldos rinkimus jau galios tiek partijoms, tiek komitetams 180 dienų terminas“, – argumentavo P. Mačiulis.
Birželio pabaigoje Seimo priimtas Rinkimų kodeksas į vieną teisės aktą sutraukė visus rinkimų įstatymus, taip pat politiniams komitetams nustatė reikalavimus, panašius kaip ir partijoms.
Nauja tvarka numato, kad savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintys kelti politiniai komitetai turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad išimtis komitetams yra numatyta Seimo keliomis dienomis vėliau priimtame Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo.
Šalies vadovo vertinimu, Rinkimų kodeksas, kaip jį priėmė Seimas, „gerokai apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimą“.
Seime birželio pabaigoje balsuojant dėl Rinkimų kodekso „už“ balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai. Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jam priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Naujasis Rinkimų kodeksas nustato Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.
Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla.
Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.
Taip pat nauja tvarka keliskart mažina rinkimų užstatus, keičia agitacijos draudimo terminus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis: matau, kad Skvernelis nerimsta36
Nešventiškos Kalėdų išvakarės vos pradėjusioje dirbti koalicijoje. Remigijus Žemaitaitis grasina, kad jo nepaskyrus į Seimo vadovybę, Seimo Pirmininko postą reikėtų atimti ir iš Sauliaus Skvernelio. Šis ragina susik...
-
Jei ne Šimonytė, tai kas?20
Konservatoriai prieš didžiąsias metų šventes sulaukė nemalonių naujienų. Ekspremjerė Ingrida Šimonytė, laikyta pagrindine kandidate į partijos pirmininkes, paskelbė nesieksianti šio posto ir atsitrauksianti į užkulisius....
-
Politologai: Šimonytės sprendimas gali lemti krizę dešiniajame partijos flange16
Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio...
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto17
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus81
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Su Nyderlandų kolega susitikęs Paluckas vylėsi, kad NATO sutars dėl 3 proc. BVP gynybai10
Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu (Diku Šhofu) susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finan...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus32
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka3
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...