„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – skelbiama parlamentarų pareiškime.

Jį pasirašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatorių atstovai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai.

Valdančiųjų atstovai kitą savaitę organizuoja neeilinį Antikorupcijos komisijos posėdį šiam pareiškimui svarstyti.

„Septyni Seimo nariai, visi iš valdančiųjų, teikia pareiškimą, kuriuo reiškiam nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, ir inicijuojam neeilinį posėdį kitą trečiadienį,18 dieną, ir tame posėdyje bus svarstomas ir balsuojama dėl to pareiškimo“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Valdantieji laikosi pozicijos, kad Seimo Antikorupcijos pirmininkas neatsakė į žiniasklaidos iškeltus klausimus dėl jo reputacijos ir galimų netinkamų ryšių, kai tuo tarpu šiai pozicijai keliami aukščiausi skaidrumo standartai.

Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – 7 narius iš 12-kos.

„Mes nekvestionuojam opozicijos teisės vadovauti Antikorupcijos komisijai, jei taip atsitiktų, kad dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu būtų balsuojama ir jis netektų pareigų, natūralu, kad opozicinės frakcijos turėtų susitart, ką siūlys“, – teigė E. Gentvilas.

Anot  jo, nesant komisijos pirmininko jo pareigas eina pavaduotojas, šiuo atveju tai konservatorius B. Matelis, tad opozicija turėtų būti pati suinteresuota pateikti naują atstovą, jei A. Stončaitis būtų atstatydintas dėl nepasitikėjimo.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tad tokiam nutarimui reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“ parlamento salėje.

Demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas pažymi, jog opozicinės frakcijos yra išsakiusios paramą A. Stončaičiui, o naujų aplinkybių, kurios keistų situaciją dėl komisijos vadovo, neatsirado.

„Pozicija buvo  bendra, kad opozicinės frakcijos nemato pagrindo keisti Antikorupcijos komisijos pirmininką, nebent paaiškėtų, jog kolegos valdantieji yra gavę kokią nors naują informaciją. Tai visų pirma raginčiau pasidalinti ja, kad būtų galima ieškoti kitokių sprendimų. Bet jei taip nėra – vertinu kaip politikavimą“, – BNS sakė L. Savickas.

Anot jo, valdantieji turi daugumą, tad turi galimybę atstatydinti A. Stončaitį per balsavimą Seime, nors taip, anot jo, būtų sulaužyta tradicija, kad dėl šios pareigybės susitaria opozicija.

„Valdantieji turi daugumą ir plenarinių posėdžių salėje, taip pat ir Antikorupcijos komisijoje, jeigu yra norima tiesiog jėgos būdu savo balsų persvara keisti, jie tokią galimybę visuomet turėjo ir turi iki šiol. Nieko naujo nėra įvykę, ir jei bus norima laužyti neformalias tradicijas, kad tai yra asmuo, dėl kurio susitaria ir teikia opozicija, opozicija laikėsi bendros pozicijos, kad A. Stončaitis galėtų tęsti pareigas šioje komisijoje. Toliau bandoma gvildenti temą, kuri yra išsemta“, – kalbėjo L. Savickas.

Seimo Antikorupcijos komisija anksčiau ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.