Tokį sprendimą parlamentarai priėmė praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutraukus „čekiukų“ bylą socialdemokratui Mindaugu Sinkevičiui, o Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) atšaukus ankstesnį savo sprendimą ir taip grąžinus jam Jonavos mero mandatą.

Už nutarimą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – septyni, susilaikė dešimt parlamentarų. Jį Seimo nariai svarstė ypatingos skubos tvarka, kadangi išankstinis balsavimas Jonavoje turėjo prasidėti jau antradienį.

Teisės ir teisėtvarkos komitete balsai dėl šio sprendimo paskirstė po lygiai, lemiamu tapo komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko balsas.

„Šiuo metu meras grąžintas į pareigas, dirba išrinktose pareigose, tačiau jau rytoj turėtų prasidėti Seimo paskelbti rinkimai. (...) Akivaizdu, kad nestabdant dėl neteisingų sprendimų Seimo paskelbtų rinkimų, valstybė būtų toliau stumiama į teisinį chaosą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas.

Akivaizdu, kad nestabdant dėl neteisingų sprendimų Seimo paskelbtų rinkimų, valstybė būtų toliau stumiama į teisinį chaosą.

„Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas klausė, kiek rinkimų atšaukimas kainuos valstybei.

Pasak J. Oleko, rinkimai kainuotų 450 tūkst. eurų, o numatytos kompensacijos rinkimų dalyviams atsieis „ženkliai mažiau“, nei kainuotų surengti balsavimą ir „toliau aiškintis, mokėti kitas kompensacijas, kurios atsirastų“.

Seimas nusprendė, kad rinkimuose registruotiems politinės kampanijos dalyviams išlaidos kompensuojamos iš VRK rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Kitas „aušrietis“ Raimondas Šukys sakė, kad Jonavoje mero, turinčio įgaliojimus, nėra.

„Jo nebus netgi panaikinus Seimo nutarimą dėl rinkimų paskelbimo, nes VRK, kuri panaikino savo (...) sprendimą, neatkūrė įgaliojimų, negalėjo atkurti, tą konstatavo (Seimo – BNS) Teisės departamentas“, – kalbėjo politikas.

„Esu įsitikinęs, jeigu klausimas anksčiau ar vėliau pateks ar į administracinį teismą, ar Konstitucinį Teismą, bus konstatuota, kad mero įgaliojimai nebuvo atkurti“, – pridūrė jis.

Pasak jo, teisinio pagrindo priimti sprendimą atšaukti rinkimus nėra.

„Mes sukuriame teisinį chaosą“, – sakė R. Šukys.

Anot „aušriečio“, M. Sinkevičius gali teismo reikalauti jam atlyginti materialinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė, kai dėl teismų sprendimų buvo pašalintas iš pareigų.

Sulaukė teisininkų pastabų

Parlamento sprendimas sulaukė Seimo teisininkų pastabų. Pasak jų, pagal Rinkimų kodeksą, VRK neturi teisės atkurti nutrūkusių mero įgaliojimų.

„VRK sprendimas (...) negali pakeisti to, kas jau yra įvykę – Jonavos rajono savivaldybės mero įgaliojimai yra nutrūkę“, – išvadoje teikė departamentas.

Taip pat, anot jų, nėra teisinio pagrindo pripažinti netekusiu galios Seimo nutarimą, kuriuo pernai rudenį paskelbti rinkimai Jonavos rajone.

Projektas Seime svarstytas ypatingos skubos tvarka, o tai, anot parlamento teisininkų, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą galima tik išskirtiniai atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant karo ar nepaprastąją padėtį, paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti kariuomenę ginkluoto užpuolimo atveju, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis.

Parlamento teisininkų teigimu, kadangi Rinkimų kodekse nėra numatyta galimybė nutraukti prasidėjusį rinkimų procesą, todėl nėra reguliuojamas ir kompensavimas, nors parlamentarai nusprendė kompensuoti rinkimuose dalyvavusiems kandidatams per kampaniją išleistus pinigus.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, jog šis atvejis rodo, kad reikia tobulinti Rinkimų kodeksą.

„Matomai, reikia padaryti taip, kalbant apie mandatų naikinimą, ar tai būtų tarybos nario, ar mero, reikia sulaukti galutinės instancijos sprendimo ir tada priimti sprendimą dėl mandato naikinimo“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė parlamento vadovas.

Rinkimuose Jonavos rajono mero posto būtų siekę keturi kandidatai.

Buvo teistas „čekiukų“ byloje

Kaip rašė BNS, M. Sinkevičius pirmosios instancijos ir apeliacinio teismo buvo nuteistas dėl su kanceliarinių lėšų panaudojimu 2019–2023 metais susijusių nusikaltimų. Kaip baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo paskirtas draudimas eiti viešąsias pareigas, tad politikas pernai rudenį neteko mero pareigų, o Seimas Jonavoje paskelbė pirmalaikius rinkimus.

Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę jo bylą nutraukė, argumentuodamas, kad M. Sinkevičius padarė pažeidimą, tačiau jis neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Reaguodama į tai, VRK sudarė galimybes politikui grįžti į mero pareigas – grąžino mandatą, kreipėsi į Seimą dėl rinkimų Jonavoje atšaukimo. Jie planuoti ateinantį sekmadienį.

M. Sinkevičius pirmadienį grįžo į mero postą, atstatė narystę socialdemokratų partijoje.

Jonavos savivaldybės taryba neplanuoja formaliai atšaukinėti iš pareigų laikinai vadovauti rajonui paskirto Povilo Beišio, nes VRK atšaukus sprendimą dėl mero įgaliojimų panaikinimo, jie M. Sinkevičiui grįžo automatiškai.

Jonavos rajono mero pareigas M. Sinkevičius ėjo 2011–2016, 2019–2023 metais, užpernai vėl į jas išrinktas. 2016–2017 metais jis buvo ūkio ministras.

Seimui atšaukus rinkimus Jonavoje, jie sekmadienį vyks Panevėžio miesto ir Joniškio rajono savivaldybėse.

VRK kandidatavusiems politikams turės grąžinti 15,7 tūkst. eurų

Seimui atšaukus kovo 16 d. planuotus pirmalaikius Jonavos mero rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kampanijos išlaidų patyrusiems kandidatams turės grąžinti per 15,7 tūkst. eurų.

Iš viso šiuose rinkimuose ketino varžytis keturi kandidatai.

Kaip Eltai teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, kovo 10 d. duomenimis, socialdemokratų kandidatas į Jonavos merus Povilas Beišys politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje buvo registravęs beveik 7,2 tūkst. eurų išlaidų, o ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguota Jolita Peleckienė – maždaug 5,15 tūkst. eurų. Šie du politikai buvo registruoti kaip savarankiški politinės kampanijos dalyviai.

Tuo metu kiti du kandidatai – „valstietė“ Renata Sorakaitė ir „aušrietis“ Romas Steponavičius – buvo iškelti kaip partijų atstovaujami kampanijos dalyviai. Kitaip tariant, jų kampaniją organizavo politinės jėgos.

Preliminariais duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kėlusi kandidatą ir Joniškio rajono mero rinkimuose, visai savivaldybių rinkimų kampanijai išleido per 6,4 tūkst. eurų, iš kurių – maždaug 2,9 tūkst. priskirta R. Sorakienei.

Politinė partija „Nemuno Aušra“, dalyvaujanti ir Panevėžio bei Joniškio merų rinkimuose, deklaravo kampanijai išleidusi apie 4,5 tūkst. eurų, iš kurių tik 435 eurai priskirti R. Steponavičiui.

Tiesa, VRK nurodo, jog šie skaičiai – ne galutiniai.

„Svarbu paminėti, kad pagal Rinkimų kodeksą, visos rinkimų išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai finansavimo apskaitos žiniaraštyje turi būti registruojami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos, tas šie skaičiai dar gali būti negalutiniai“, – Eltai teigė I. Ramanavičienė.

VRK įpareigota grąžinti lėšas kandidatams, patyrusiems kampanijos išlaidų, mat Seimas pirmadienį atšaukė kovo 16 d. planuotus pirmalaikius Jonavos mero rinkimus.