Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, prezidentas išreiškė lūkestį, kad Europos Komisija (EK) skirs daugiau dėmesio Europos rytinių sienų apsaugai – ypač įgyvendinant „Rytų flango sargybos“ iniciatyvą bei stiprinant strateginius projektus, tokius kaip dronų siena.

Pasak prezidento, šie sprendimai būtini siekiant atremti išorines grėsmes ir užtikrinti visos Europos saugumą.

Kalbėdamas apie kritinės infrastruktūros apsaugą, G. Nausėda pabrėžė būtinybę skirti papildomą dėmesį kabelių, ryšių ir energetikos sistemų apsaugai, ypač atsižvelgiant į pastaruosius incidentus Baltijos jūroje bei padidėjusį Rusijos hibridinių atakų pavojų.

Jis taip pat akcentavo, kad būtina įtvirtinti bendrą Europos Sąjungos požiūrį į infrastruktūros apsaugą ir skirti tam atskirą finansavimą būsimame daugiametės finansinės programos pakete.

Valstybės vadovas teigė, kad Lietuva remia EK pastangas kurti Europos demokratijos skydą – naują iniciatyvą, skirtą kovai su dezinformacija, kišimusi į rinkimus ir informacijos sklaidos manipuliacijomis.

Pasak šalies vadovo, būtina užtikrinti koordinuotą ES veikimą šiose srityse, taip pat stiprinti nepriklausomos žiniasklaidos apsaugą, pilietinės visuomenės įgalinimą bei visuomenės atsparumą informacinėms ir hibridinėms grėsmėms.

Vizito metu G. Nausėda teigė, kad visuomenės atsparumas turi būti kuriamas ne tik per informacinę politiką, bet ir per švietimą, medijų raštingumo ugdymą, pilietinį dalyvavimą bei kultūrinę įvairovę.

Prezidentas taip pat palankiai įvertino Europos Komisijos siūlymą dėl programos „AgoraEU“, kuri jungtų pilietiškumo, demokratijos, istorinės atminties ir nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimo iniciatyvas.

Kartu su teisingumo ministru G. Nausėda aptarė istorinės atminties įamžinimą, kuris buvo iškeltas Europos Vadovų Taryboje ir planuojamas kaip viena iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais temų.

Šalies vadovas akcentavo būtinybę užtikrinti totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimą europiniu mastu, skatinti istorikų bendradarbiavimą ir įtvirtinti šias temas švietimo programose.

„Kviečiame Europos Komisiją aktyviai prisidėti prie memorialo totalitarinių režimų aukoms Briuselyje statybos. Sovietų nusikaltimų neįvertinimas tarptautiniu lygmeniu prisidėjo prie šiandieninės Rusijos agresijos prieš Ukrainą, todėl Europos Sąjunga turi drąsiai įvardyti istorines tiesas ir imtis veiksmų, padedančių išvengti praeities klaidų“, – cituojamas G. Nausėda.

Pasak jo, memorialas taptų svarbiu simboliu visai Europai – stiprinančiu bendrą istorinį pasakojimą apie XX a. totalitarinius režimus ir padedančiu užtikrinti, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų.