Taip jis kalbėjo daliai Lietuvos politikų užsimenant apie galimą artimesnį bendravimą su Minsku, režimui iš kalėjimo paleidžiant dalį opozicionierių, mezgant dialogą su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija.
„Baltarusija savo veiksmais prisideda prie to, kad Rusija toliau galėtų bombarduoti Ukrainą. (...) Tie faktai, kad paleidžiami politiniai kaliniai, jie neturėtų sukelti regimybės, kad tai yra esminis Baltarusijos politikos pokytis“, – ketvirtadienį po susitikimo Prezidentūroje užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti kalbėjo G. Nausėda.
„Jei yra kažkam susidariusi iliuzija, kad sankcijos netrukus bus atšauktos, (...) sankcijų režimas tiek individualių, tiek sektorinių sankcijų bus pratęstas dar 12 mėnesių, tai jau turėtų būti padaryta ateinančią savaitę, (...) Taip, kad artimiausius 12 mėnesių sankcijų Baltarusijos atžvilgiu politikoje niekas nesikeis“, – sakė jis.
Prezidento teigimu, vieningas sutarimas dėl sankcijų pratęsimo jau priimtas nuolatinių valstybių atstovų ES lygiu, galutinai dėl to nuspręs Bendrijos narių lyderiai.
Taip, kad artimiausius 12 mėnesių sankcijų Baltarusijos atžvilgiu politikoje niekas nesikeis.
„Manau, kad Europa lieka nuosekli savo sankcijų įgyvendinimo politikoje ir čia mes kalbame ne apie kažkokį atskirų valstybių atskirą politiką Baltarusijos atžvilgiu, bet mes kalbame apie daug platesnį Europos Sąjungos kaip visumos požiūrį į tai, kas vyksta Baltarusijoje“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip komentavo po S. Daukanto aikštės rūmuose vykusio susitikimo užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti.
Jame dalyvavo valdančiųjų atstovai, kurie vis dažniau užsimena apie galimus pokalbius su Minsku.
Socdemų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad susitikimo viceministrų lygiu nelaikantis tabu bei pabrėžė, kad Lietuva turi reaguoti į partnerių – Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų – veiksmus, tačiau pokalbiai su Baltarusija galimi tik ES pratęsus sankcijas.
Jis buvo susitikęs ir su iš kalėjimo paleista viena iš baltarusių opozicijos veikėjų Maryja Kalesnikava, kuri po susitikimo ragino Lietuvos valdžią atkurti intensyvesnį susisiekimą su Baltarusija.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ne kartą yra teigęs, kad dabartinė Lietuvos politika Minsko atžvilgiu, grįsta izoliavimu ir sankcijomis, yra teisinga.
„Socialdemokratų vadovybė (...) manau, kad panašiai žvelgia į santykius su Baltarusija. Žinote, susitikimai su kai kuriais opozicijos veikėjais, nesvarbu, kokioms nuostatoms jie atstovautų, negalima to uždrausti. Juk mes nebijome, kad tas žmogus, su kuriuo mūsų partijos atstovai susitiko, infekuos kažkaip savo nuomone mūsų politikus ir jie pradės atstovauti kitoms pažiūroms“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kaip tik tokie susitikimai galbūt yra geras būdas apsikeisti nuomonėmis ir susitikimo pabaigoje konstatuoti, kad nuomonės nesutapo, bet aš tikrai nesu už tai, kad mes turime stengtis perbėgti į kitą gatvės pusę, pamatę vieną ar kitą Baltarusijos opozicijos lyderį, kuris skleidžia naratyvą, kuris nėra priimtas Lietuvos oficialiai užsienio politikai“, – dėstė jis.
Diskusijos apie galimą valdančiųjų norą gerinti santykius su Baltarusija įsibėgėjo Minskui po derybų su Vašingtonu paleidžiant dalį politinių kalinių, mažėjant iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų skaičiui ir opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai nusprendus persikelti į Varšuvą ir Lenkijos sostinėje atidaryti savo biurą.
ES yra nustačiusi Baltarusijai plataus masto sankcijas dėl jos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, paramos Rusijos karui prieš Ukrainą ir hibridinių išpuolių prieš Bendriją.
Savo ruožtu Vyriausybė pavasario sesijoje siūlys Seimui nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsti iki 2028 metų.
Visgi opozicija teigia, kad socialdemokratų gretose garsėja balsai, raginantys atnaujinti sustabdytą kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per Lietuvą, o juos stiprina ir kiti koalicijos partneriai.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belarusklaij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą buvo vežama iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, vežimą sustabdė.
„Belaruskalij“ pernai gruodį dėl to pateikė ieškinį arbitražui ir iš Lietuvos reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Prezidentas: norime ir atkurti santykius su Kinija, ir išnaudoti ryšių su Taivanu potencialą
Prezidentas sako, kad nors Lietuva yra suinteresuota atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.
Šalies vadovo teigimu, ryšiai su Taipėjumi pastaraisiais metais buvo išnaudoti „tik menka dalimi“.
„Esame suinteresuoti normaliais diplomatiniais santykiais su Kinija, bet tuo pat metu norime išlaikyti ir santykius su Taivanu, nes jie turi didelį potencialą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Reikia pripažinti, kad per pastaruosius keletą metų nuo Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje tas potencialas buvo išnaudotas tik menka dalimi, tikrai galime nuveikti daugiau“, – teigė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo po Prezidentūroje surengto pasitarimo užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti.
Susitikime dalyvavo premjerė, Seimo pirmininkas, užsienio reikalų, krašto apsaugos ministrai ir kiti už užsienio bei nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimą atsakingi politikai.
Labai daug kuo kitu pasigirti negalime, nors buvo nemažai lūkesčių ir nemažai pažadų, dėl to sutarėme, kad turime dar kartą susėsti prie stalo ir pakalbėti, kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje.
G. Nausėda kaip sritį, kur bendradarbiavimas su Taipėjumi buvo glaudus, išskyrė lazerių pramonę.
„Labai daug kuo kitu pasigirti negalime, nors buvo nemažai lūkesčių ir nemažai pažadų, dėl to sutarėme, kad turime dar kartą susėsti prie stalo ir pakalbėti, kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas sako norintis, kad „būtų mažiau deklaracijų, daugiau konkrečių įsipareigojimų iš abiejų pusių“.
Kalbėdamas apie santykius su Kinija, G. Nausėda sako, kad visi Lietuvos sprendimai buvo pagrįsti tarptautine teise, o Taivaniečių atstovybės pavadinimas nereiškia, kad Lietuva kvestionuoja „vienos Kinijos“ politiką.
„Nebuvome išgirsti, reikia tai pripažinti. Iki galo nesame girdimi ir šiandien, kad šį „vienos Kinijos“ principą gerbiame. Todėl norėtųsi, kad būtų daugiau dialogo, mažiau vienašališkumo, mažiau mėginimo primesti savo nuomonę ir jeigu būtų gera valia iš kitos pusės, matome galimybę laipsniškai atstatyti savo diplomatinius santykius laikinųjų patikėtinių lygiu, o ateityje galbūt ir ambasadorių lygiu“, – dėstė šalies vadovas.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
G. Nausėda tuomet teigė, jog atstovybės pavadinimas pirmiausia yra Taivano atsakomybė ir jo keitimas priklauso ne tik nuo Lietuvos valios. Tuo metu Taipėjus sako su Vilniumi nediskutuojantis dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo.
Užsienio reikalų ministerija BNS nekomentavo atstovybės pavadinimo keitimo bei akcentavo, kad normalizuoti santykiams su Kinija reikia laiko ir abipusės pagarbos.
Galiausiai po ketvirtadienį vykusio susitikimo su politikais ir pareigūnais G. Nausėda pareiškė manantis, kad visų šalies vadovų požiūris į Kiniją yra suvienodintas.
„Aš manau, kad taip (požiūris suvienodintas – BNS). Manau, kad išsinešame tą žinutę, kad visi norime išsaugoti ir santykius su Taivanu, tiktai geriau išnaudoti jų potencialą ir tikrai pereiti prie konkrečių bendradarbiavimo formų, kurios atneštų ir apčiuopiamų rezultatų, bet esame tikrai labai geranoriškai nusiteikę ir atnaujinti dialogą su Kinija. Tik dar kartą kartoju, kad norime tą daryti lygiaverčiu pagrindu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mes tikrai nesame pasirengę klauptis ant kelių ir sakyti, kad kažkur suklydome ar kažką ne taip padarėme“, – pridūrė jis.
Anot G. Nausėdos, nors kyla diskusijų, koks atstovybės pavadinimas galėjo būti, svarbiau yra jos statusas.
„Deja, galbūt ir sąmoningai tai buvo daroma, kad mėginama tą statuso klausimą nustumti kažkur į paraštes ir padaryti problemą iš pačios atstovybės pavadinimo. Mano požiūriu, toks traktavimas yra neteisingas. Na, bet aš negaliu primesti savo nuomonės Kinijos valdžiai“, – teigė prezidentas.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
„Taika bet kokia kaina būtų žalinga ne tik Ukrainai“
Prezidentas sako, kad vilkindama derybas dėl sąžiningos taikos Ukrainoje Rusija siekia „taikos bet kokia kaina“, o toks kelias būtų žalingas visai Europai.
„Deja, ir toliau patiriame ir matome Rusijos nenorą siekti realaus susitarimo, neproporcingų reikalavimų kėlimą, žinant, kad tie reikalavimai nebus priimtini Ukrainos pusei“, – ketvirtadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas.
„Kitaip tariant, vilkinamas laikas, o tuo pat metu mėginama atakuoti Ukrainą ir pirmiausia atakuoti jos civilinę infrastruktūrą, apsunkinti paprastų žmonių gyvenimą, taip tikintis, kad galbūt visuomenė sudarys iš apačios spaudimą siekti rezultato bet kokia kaina“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda akcentavo, kad taika bet kokia kaina pirmiausia reikštų tragiškas pasekmes Ukrainai.
„Taika bet kokia kaina reikštų ir kad Europa įžengia į naują gyvenimo etapą, kuriame ji neturi saugumo garantijų, nes Rusijos imperinės ambicijos su taikos derybomis niekur nedings. Ir tos imperinės ambicijos bus perkeltos jau į kitus regionus, nes šį kartą (Vladimiro – BNS) Putino apetitas yra tikrai gerokai didesnis negu vien tik konfliktas su viena ar atskira (...) valstybe“, – akcentavo prezidentas.
BNS rašė, kad pastarosiomis dienomis Ženevoje, Šveicarijoje, vyko JAV tarpininkaujamos derybos, tačiau jose Ukraina ir Rusija nesusitarė dėl pagrindinių klausimų, kaip užbaigti ketverius metus trunkantį karą.
Jungtinės Valstijos siekė užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo sunaikinta didelė dalis rytų ir pietų Ukrainos, tačiau Maskva ir Kyjivas nesutaria dėl teritorijų.
Rusija siekia visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės kaip bet kokio susitarimo dalies ir pagrasino ją užimti jėga, jei Kyjivas nepasiduos prie derybų stalo.
Tačiau Ukraina atmetė šį reikalavimą, kuris yra politiškai ir kariniu požiūriu sudėtingas, ir signalizavo, kad nepasirašys susitarimo be saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinės invazijos.
G. Nausėdos teigimu, Kyjivą reikia aktyviau remti ir dvišaliu pagrindu. Jis taip pat teigė, kad netrukus vyks vizito į Ukrainą, kur pristatys papildomus Lietuvos įsipareigojimus.
„Vežamės papildomus Lietuvos įsipareigojimus, esame pasirengę prisidėti prie paramos Ukrainai. Tai pirmiausia 30 milijonų eurų vadinamajai PURL iniciatyvai, bei 30 milijonų „Patriot“ iniciatyvai. (...) Taip pat Čekijos amunicijos iniciatyvai 39 milijonai eurų“, – sakė G. Nausėda.
„Ir tai yra tęstinė mūsų užsienio politika, kuria sutariame visi: ir Seimo pirmininkas, ir premjerė, ir užsienio reikalų ministras, ir, žinoma, krašto apsaugos ministras“, – pridūrė šalies vadovas.
Rusija plataus masto invaziją Ukrainoje tęsia nuo 2022 metų vasario.
Prezidentas: vystant santykius su Vokietija, svarstomas koordinatoriaus skyrimas Vyriausybės lygiu
Lietuvai vystant vis glaudesnius ryšius su Vokietija, prezidentas G. Nausėda sako, jog atėjo metas Vyriausybės lygiu numatyti koordinatorių, kuris prižiūrėtų įgyvendinamus projektus.
„Turime tikrai daug gražių planų (su Vokietija – BNS), kurie leidžia padaryti išvadą, kad atėjo metas (...) pasvarstyti apie tai, kad reikėtų geriau koordinuoti visus šituos aspektus, – ketvirtadienį Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda. – Matau prasmę tokio koordinatoriaus atsiradime ne tiktai Užsienio reikalų ministerijoje, bet galbūt ir Vyriausybės kanceliarijoje.“
Šalies vadovas akcentavo planuojamą Vokietijos brigados dislokavimo svarbą, investicijas į gynybos pramonę, kultūros sezoną Vokietijoje.
„Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota iki 2027-ųjų metų pabaigos, nepaisant visų kartais pasitaikančių pasvarstymų arba rezervacijų“, – sakė prezidentas.
BNS rašė, kad Berlynas Lietuvoje ketina dislokuoti 4–5 tūkst. karių. Tam ruošiama Rūdninkų karinio miestelio infrastruktūra.
Netrukus galėsime atidaryti ir Lietuvos kultūros sezoną Vokietijoje ir tikiuosi, kad tai galėsime padaryti 2027 metų sausio mėnesį kartu su Vokietijos prezidentu ponu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir labai tikiuosi, kad ir šis aspektas prisidės prie geresnio tarpusavio supratimo“, – sakė G. Nausėda.
Lietuva kultūros sezono Vokietijoje programos planą tikisi pristatyti kovą.
Šiuo metu vykdomi kultūriniai mainai su Italija. Pernai spalio pradžioje Romoje atidaryta Lietuvos kultūros metų Italijoje programa tęsis iki 2026 metų rudens.
(be temos)
(be temos)
(be temos)