Gitanas Nausėda: mes būsim įkyrūs

„Mes būsim įkyrūs ir tikrai neleisim patogiai ar ramiai klausytis (prieštaraujančių šalių argumentų – BNS). Kiekvieną kartą kelsim šitą klausimą“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, šį klausimą kelia ir Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen), todėl jis tikisi, kad tokių balsų Europos Sąjungoje tik daugės.

„Kažkuriame etape, tikiuosi, kad pasieksime kritinę masę, kai sprendimas tiesiog natūraliai pribręs. Bet, matyt, dar ne šiandien“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Kažkuriame etape, tikiuosi, kad pasieksime kritinę masę, kai sprendimas tiesiog natūraliai pribręs. Bet, matyt, dar ne šiandien.

21-ajame ES sankcijų Rusijai pakete buvo siūloma numatyti draudimą išduoti vizas Rusijos piliečiams, dalyvavusiems agresijoje prieš Ukrainą, tačiau dalis Bendrijos šalių šiam siūlymui nepritarė.

Jos argumentavo, kad tokį ribojimą būtų sudėtinga įgyvendinti praktiškai. Be to, pažymėta, kad tarp daugiausia vizų Rusijos piliečiams išduodančių valstybių yra ir šiam draudimui nepritariančios Prancūzija bei pietinės ES šalys.

Dėl šios priežasties siūlymas uždrausti išduoti vizas agresijoje prieš Ukrainą dalyvavusiems rusams į 21-ąjį sankcijų paketą nebuvo įtrauktas.

G. Nausėda teigė nesuprantantis, kodėl Rusijos piliečiai toliau keliauja po Europą kaip turistai, nors jų šalis kariauja prieš Ukrainą ir kelia grėsmę Europos saugumui.

„Privalome toliau stiprinti sankcijas Rusijai, ir tikrai be tų sankcijų, apie kurias nuolat kalbėjome, ypatingai turbūt Baltijos šalys pasisako už tai, kad baikime vieną kartą taikyti tą liberalią vizų politiką žmonėms iš Rusijos“, – sakė prezidentas.

„Turistinių vizų išdavimas, jeigu manęs neapgauna atmintis, 500 tūkstančių per metus yra tikrai rimtas skaičius, ir labai sunku suprasti, kodėl tie žmonės lankosi įvairiuose Europos miestuose, nors jų šalis kariauja prieš Europą“, – teigė jis.

Mūsų žmonės neįsileis to klubo į Lietuvą. Sudarys sąlygas, kad jie tiesiog neatvyktų į Kauną sužaisti su Kauno „Žalgiriu“.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad būtina toliau izoliuoti Rusiją sporto ir kultūros srityse. Jis kritikavo pastangas grąžinti Rusijos sportininkus į tarptautines varžybas ir galimybę Eurolygoje vėl išvysti Maskvos CSKA.

„Mūsų žmonės neįsileis to klubo į Lietuvą. Sudarys sąlygas, kad jie tiesiog neatvyktų į Kauną sužaisti su Kauno „Žalgiriu“, – sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, tokiose diskusijose komerciniai interesai pernelyg dažnai iškeliami aukščiau žmogiškųjų vertybių.

„Europa privalo padaryti daugiau“

Eižėjant Vašingtono ir Kyjivo santykiams, Lietuvos prezidentas G. Nausėda Europą ragina koncentruotis į tai, ką pačios žemyno valstybės gali padaryti, kad Ukraina atlaikytų tolesnius karo veiksmus.

„Nesižvalgykime dabar, kiek kiti padarys – tiek padarys, bet padarykime pirmiausia kaip Europa daugiau, kad Ukraina ne tik šią žiemą atlaikytų, bet atlaikytų ir tolesnius karo veiksmus“, – Briuselyje penktadienį vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime žurnalistams sakė prezidentas.

Pasak jo, Europos valstybės privalo veikti „čia ir dabar“ bei priimti sprendimus, leidžiančius Ukrainai apsirūpinti antibalistinėmis raketomis, oro gynybos sistemomis, amunicija bei elektros generavimo pajėgumais.

Kyjivo ir Vašingtono santykiai pašlijo praėjusią savaitę, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sušvelnino sankcijas Rusijai mainais į tai, kad Maskva į pasaulines rinkas tiektų dyzelino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar labiau supykdė Baltųjų rūmų šeimininką, nepaisydamas Vašingtono reikalavimų ir įsakydamas šalies pajėgoms atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Nepaisant įtampos, Europos lyderiai tikisi, kad Ukraina sugebės užglaistyti nesutarimus su JAV.

Lietuvos prezidentas V. Zelenskį vadino išmintingu politiku, siekiančiu dialogo suprantamomis sąlygomis, bei pabrėžė stiprią moralinę Europos paramą Ukrainos lyderiui.

„Europa gali pasakyti tik viena: pirmiausia, kuomet prezidentas Zelenskis įeina į salę, visi atsistoja ir visi ploja, tai yra tikrai moralinė parama žmogui, kuris yra, žmogui ir šaliai, kuris šiuo metu yra tokioje sudėtingoje, tikrai labai sudėtingoje pozicijoje“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat tikino, kad jam kyla rimtų abejonių, ar Rusijos tikslas kare yra tik Donbaso regionas.

„Man tikrai kyla labai rimtų abejonių, ar Putino tikslas tikrai yra Donbasas. Ir man atrodo, vis daugiau analitikų ir politikų sutinka, kad Putino siekiai yra vis dėlto tie siekiai, apie kuriuos jis aiškiai pademonstravo pačioje karo pradžioje“, – sakė jis.

G. Nausėdos teigimu, Donbaso klausimas tėra formalus pretekstas taikos deryboms vilkinti, o tikrieji Rusijos siekiai yra platesni ir nukreipti prieš Vakarų demokratines laisves bei gyvenimo būdą.

Kremlius ne kartą atmetė paliaubas ir reikalavo, kad Kyjivas perleistų iš dalies okupuotą Donbasą.