Prokurorai nori jam pateikti įtarimus dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

Teisėsaugos duomenimis, politikas nuo 2020 metų gruodžio 17 dienos iki 2023 metų balandžio 14 dienos gavo 2018 eurų kompensaciją už degalus, nors turimi dokumentai rodo, kad už juos sumokėta septynių skirtingų juridinių ir fizinių asmenų kortelėmis.

„Duomenys, kuriais remiantis daroma išvada, kad Antanas Nedzinskas galimai padarė nusikalstamas veikas, užfiksuoti liudytojų apklausų protokoluose, Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktuose dokumentuose, bankų ir degalinių pateiktose suvestinėse ir kituose šio ikiteisminio tyrimo dokumentuose“, – antradienį sakė generalinė prokurorė.

A. Nedzinskas tvirtina nepiktnaudžiavęs tarybos nario išmokomis, jis teigė šiukšlių dėžėse čekiukų nerinkęs, o į teisėsaugos akiratį galėjo pakliūti, nes neturėdamas lėšų naudojosi artimųjų, draugų automobiliais.

„Būdamas tarybos narys asmeninį automobilį turėjau tik porą mėnesių, teko naudoti savo artimų giminaičių, draugų automobilius, taip ir atsirado mano artimųjų čekiai“, – antradienį sakė parlamentaras.

Jis paprašė jo teisinės neliečiamybės klausimą nagrinėti supaprasta tvarka, tai yra nesudarant laikinosios tyrimo komisijos.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn gali duoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

A. Nedzinskas yra šeštasis Seimo narys, dėl kurių imuniteto naikinimo prokurorė kreipėsi vadinamosiose čekiukų bylose.

Seimas jau panaikino „čekiukų“ bylose įtarimų sulaukusių socialdemokratų Eugenijaus Sabučio, Tomo Martinaičio, taip pat panaikinta ir Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono bei „Nemuno Aušros“ partijai priklausančio Sauliaus Bucevičiaus neliečiamybė.

Prokurorė buvo kreipusis ir dėl socialdemokrato Arūno Dudėno imuniteto, tačiau Seimas neleido patraukti jo baudžiamojon atsakomybėn.