- Benas Brunalas, Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, atsižvelgus į besikeičiančią geopolitinę situaciją regione, reikėtų svarstyti galimybę kilstelti NATO oro policijos Lietuvoje statusą. Taip pat, prezidento teigimu, grėsmėms regione tapus labiau artikuliuotoms, būtina kalbėti ir apie didesnį JAV karinį buvimą Lietuvoje.
„Dabartinėmis sąlygomis mes matome NATO sąjungininkų paramą, matome Vokietijos sprendimą padidinti savo karių skaičių čia, Lietuvoje, bet taip pat tikėčiausi, kad NATO yra pasirengusi svarstyti ir mūsų seniai iškeltą klausimą dėl oro policijos statuso pakėlimo į oro gynybos statusą. Tai yra nepaprastai svarbu ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šį klausimą G. Nausėda turės progos aptarti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jau penktadienį Miunchene, kur suplanuotas jų susitikimas.
Penktadienį taip pat numatomas Baltijos valstybių vadovų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidente Kamala Harris. Kaip ketvirtadienį teigė G. Nausėda, jis iš šio susitikimo laukia ne tik pakartojimo, kad JAV išlieka svarbiu regiono saugumo faktoriumi, bet ir tikisi pakalbėti apie galimybes didinti JAV karinį buvimą Lietuvoje.
„Iš susitikimo su ja aš tikiuosi gauti patikinimus, kad JAV išlieka labai svarbus mūsų saugumo faktorius. Tuos patinimus esu asmeniškai gavęs iš prezidento Bideno anksčiau, bet dabar, įvertinus, kad atsirado naujų aplinkybių ir galbūt pati grėsmė tapo labiau artikuliuota, norisi tikėtis, kad JAV yra labai rimtai pasirengusios imtis tam tikrų reaktyvių veiksmų į tai, kas čia vyksta. Norisi pakalbėti ir apie tai, kokie jų planai dėl karinio pajėgumo padidinimo Lietuvoje. Tokį klausimą esu iškėlęs“, – sakė prezidentas.
Baltarusijoje esantys 45 tūkst. kariškių kelia didelį rūpestį
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad šiuo metu Baltarusijoje yra sukaupta apie 45 tūkst. karių, ir šis skaičius, akcentuoja jis, Lietuvai kelia nerimą. Šalies vadovo teigimu, privaloma gauti visas garantijas, kad pajėgumai po Baltarusijoje vykstančių Maskvos ir Minsko bendrų karinių pratybų bus patraukti.
„Baltarusijos prarijimas, žvelgiant iš Rusijos pusės, kelia tam tikrų naujų karinio pobūdžio iššūkių. Tai, kad Baltarusijos teritorija nebėra savarankiškos valstybės teritorija užsienio kariuomenės buvimui kelia didelį rūpestį“, – ketvirtadienį po neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo kalbėjo prezidentas.
Baltarusijos prarijimas, žvelgiant iš Rusijos pusės, kelia tam tikrų naujų karinio pobūdžio iššūkių.
G. Nausėdos teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad kariai gali būti dislokuoti į rytinę Baltarusijos pusę.
„Tas rūpestis pirmiausia yra toks, kad šią teritoriją galima labai lengvai naudoti karinių pajėgų perdislokavimui, pavyzdžiui, iš pietinės Baltarusijos dalies į rytinę dalį, kas būtų jau svarbu mums. Sukaupta labai daug karinės technikos ir Baltarusijoje yra 45 tūkst. kariškių“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, Vakarų valstybės privalo siekti Rusijos pažado, kad po karinių pratybų pajėgumai iš Baltarusijos bus atitraukti.
„Turime gauti visas garantijas ir visus reikiamus pažadus, kad Rusijos pajėgumai būtų patraukti iš Baltarusijos teritorijos būtent pasibaigus karinėms pratyboms“, – kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad Maskva ir Minskas šiuo metu Baltarusijoje rengia bendras karines pratybas, kurios didina nerimą, kad Rusija planuoja eskaluoti konfliktą Ukrainoje. Baltarusija teigia, kad visi Rusijos kariai ir karinė technika pasitrauks pratyboms pasibaigus vasario 20 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen: šiandien Baltarusijos kelias į Europą eina per Kyjivą2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad prieš dvejus metus Lietuvos žmonės su viltimi žvelgė į Baltarusiją. ...
-
G. Nausėda su VAT vadovybe aptars valstybės vadovų apsaugą3
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankysis Vadovybės apsaugos tarnyboje (VAT) ir aptars valstybės vadovų apsaugą. ...
-
Lietuvoje bus paminėtos antrosios prezidento rinkimų Baltarusijoje metinės8
Antradienį Vilniuje ir Klaipėdoje bus minimos antrosios pilietinį aktyvumą Baltarusijoje paskatinusios prezidento rinkimų metinės. ...
-
G. Landsbergis planuoja vizitą į Odesą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako planuojantis vykti į Ukrainos pietuose esančią Odesą, su šalies pareigūnais aptarti tolesnę Lietuvos pagalbą Kyjivui. ...
-
G. Landsbergis pritartų pilietybės atėmimui iš M. Drobiazko62
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pasisakytų už pilietybės atėmimą iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko, jei toks klausimas būtų svarstomas. ...
-
G. Landsbergis: laisvas pasaulis negali leisti, kad Taivanas taptų antra Ukraina
Britų dienraštis „The Telegraph“ rašo, kad trupanti pasaulio saugumo architektūra nieko gera nežada pasaulio tvarkai – mažesnės šalys gali būti paaukotos ...
-
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie pasirodys Sočyje67
Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės apdovanojimų, jei šie dalyvaus pasirodyme Rusijos mieste Sočyje. ...
-
D. Griškevičius: jei „Perlas“ taip nemoka skaičiuoti, reikėtų pirkti jų loterijos bilietus3
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigia, kad „Perlas Energija“ bandymas vienašališkai keisti visų savo klientų, kurie pasirinko fiksuotas elektros energijos kainas, sutartis ir juos pervesti į planą, pri...
-
Kritikuoja „Perlo Energijos“ sprendimą: elgesys yra aiškus sutarčių teisės pažeidimas2
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigia, kad „Perlas Energija“ bandymas vienašališkai keisti visų savo klientų, kurie pasirinko fiksuotas elektros energijos kainas, sutartis ir juos pervesti į planą, pri...
-
Opozicija dėl „Perlo Energijos“ mato ir valdžios atsakomybę: nesąžininga kaltinti klientus2
Opozicija teigia, kad nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Perlas Energija“ priimtas sprendimas perkelti visus savo vartotojus į kintamos kainos planą yra ir valdžios institucijų atsakomybė. ...