„Dabartinėmis sąlygomis mes matome NATO sąjungininkų paramą, matome Vokietijos sprendimą padidinti savo karių skaičių čia, Lietuvoje, bet taip pat tikėčiausi, kad NATO yra pasirengusi svarstyti ir mūsų seniai iškeltą klausimą dėl oro policijos statuso pakėlimo į oro gynybos statusą. Tai yra nepaprastai svarbu ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šį klausimą G. Nausėda turės progos aptarti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jau penktadienį Miunchene, kur suplanuotas jų susitikimas.

Penktadienį taip pat numatomas Baltijos valstybių vadovų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidente Kamala Harris. Kaip ketvirtadienį teigė G. Nausėda, jis iš šio susitikimo laukia ne tik pakartojimo, kad JAV išlieka svarbiu regiono saugumo faktoriumi, bet ir tikisi pakalbėti apie galimybes didinti JAV karinį buvimą Lietuvoje.

„Iš susitikimo su ja aš tikiuosi gauti patikinimus, kad JAV išlieka labai svarbus mūsų saugumo faktorius. Tuos patinimus esu asmeniškai gavęs iš prezidento Bideno anksčiau, bet dabar, įvertinus, kad atsirado naujų aplinkybių ir galbūt pati grėsmė tapo labiau artikuliuota, norisi tikėtis, kad JAV yra labai rimtai pasirengusios imtis tam tikrų reaktyvių veiksmų į tai, kas čia vyksta. Norisi pakalbėti ir apie tai, kokie jų planai dėl karinio pajėgumo padidinimo Lietuvoje. Tokį klausimą esu iškėlęs“, – sakė prezidentas.  

Baltarusijoje esantys 45 tūkst. kariškių kelia didelį rūpestį

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad šiuo metu Baltarusijoje yra sukaupta apie 45 tūkst. karių, ir šis skaičius, akcentuoja jis, Lietuvai kelia nerimą. Šalies vadovo teigimu, privaloma gauti visas garantijas, kad pajėgumai po Baltarusijoje vykstančių Maskvos ir Minsko bendrų karinių pratybų bus patraukti.

„Baltarusijos prarijimas, žvelgiant iš Rusijos pusės, kelia tam tikrų naujų karinio pobūdžio iššūkių. Tai, kad Baltarusijos teritorija nebėra savarankiškos valstybės teritorija užsienio kariuomenės buvimui kelia didelį rūpestį“, – ketvirtadienį po neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo kalbėjo prezidentas.

Baltarusijos prarijimas, žvelgiant iš Rusijos pusės, kelia tam tikrų naujų karinio pobūdžio iššūkių.

G. Nausėdos teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad kariai gali būti dislokuoti į rytinę Baltarusijos pusę.

„Tas rūpestis pirmiausia yra toks, kad šią teritoriją galima labai lengvai naudoti karinių pajėgų perdislokavimui, pavyzdžiui, iš pietinės Baltarusijos dalies į rytinę dalį, kas būtų jau svarbu mums. Sukaupta labai daug karinės technikos ir Baltarusijoje yra 45 tūkst. kariškių“, – pridūrė jis.

Anot šalies vadovo, Vakarų valstybės privalo siekti Rusijos pažado, kad po karinių pratybų pajėgumai iš Baltarusijos bus atitraukti.

„Turime gauti visas garantijas ir visus reikiamus pažadus, kad Rusijos pajėgumai būtų patraukti iš Baltarusijos teritorijos būtent pasibaigus karinėms pratyboms“, – kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad Maskva ir Minskas šiuo metu Baltarusijoje rengia bendras karines pratybas, kurios didina nerimą, kad Rusija planuoja eskaluoti konfliktą Ukrainoje. Baltarusija teigia, kad visi Rusijos kariai ir karinė technika pasitrauks pratyboms pasibaigus vasario 20 dieną.