G. Nausėda sulaukė Vokietijos vadovų patikinimų, kad sankcijos Rusijai tęsis

  • Teksto dydis:

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako iš Vokietijos vadovų išgirdęs patikinimą, kad sankcijos Rusijai tęsis, kol Maskva nenutrauks agresyvių veiksmų Ukrainoje.

Baigęs dviejų dienų vizitą Berlyne, Lietuvos vadovas sakė, kad Vokietija siekia nedidinti įtampos su Rusija, tačiau atidžiai stebi situaciją Ukrainos rytuose.

„Vokietijos dėmesys Rusijos veiksmams Ukrainoje tikrai nėra sumažėjęs. Situacija yra stebima, stengiamasi į ją žiūrėti blaiviai ir racionaliai ir neaštrinti kampų“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste ketvirtadienio popietę sakė G. Nausėda.

„Bet tai nereiškia, kad Vokietija neberemia sankcijų politikos ar atsisako ankstesnės pozicijos sankcijas padaryti priklausomomis nuo Minsko susitarimų ir eskalacijos sumažinimo“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu ten bus pasiektas proveržis, tuomet galima kalbėti apie sankcijų nutraukimą, bet jokiu būdu ne vienašališkai imtis sankcijų nutraukimo, nors Rusija savo darbų nėra atlikusi“, – tvirtino jis.

G. Nausėda taip pat sakė sulaukęs Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patikinimo, kad Rusijos eksporto dujotiekis „Nord Stream 2“ negali pakenkti Ukrainos interesams dėl dujų tranzito.

Prezidentas sakė pabrėžęs, kad Lietuva ir toliau kritiškai vertina šį projektą, kuriuo numatoma didinti rusiškų dujų Vokietijai tiekimą apeinant Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos šalis.

„Kai kanclerė užsiminė apie „Nord Stream 2“, aš pasakiau: gerbiama ponia kanclere, Lietuvos pozicijoje niekas nepasikeitė. Ji nusišypsojo ir sako: aš nelabai ir tikėjausi“, – sakė G. Nausėda.

Per dviejų dienų vizitą Lietuvos prezidentas susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.

ES sankcijas Rusijai įvedė 2014 metais, reaguodama į Krymo aneksiją, paramą separatistams Ukrainos rytuose ir olandų keleivius skraidinusio Malaizijos keleivinio orlaivio numušimą.

ES ekonominės sankcijos yra nutaikytos į Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektorius, jos kasmet pratęsiamos. ES taip pat draudžia vystyti verslą su Krymu.

ES teigia, kad sankcijos gali būti panaikintos tik kai Maskva pilnai įgyvendins vadinamąjį Minsko susitarimą, kuris be kita ko numato ugnies nutraukimą, sienos kontrolės perdavimą ukrainiečiams ir specialų statusą Donbaso regionui.

Tikisi daugiau Vokietijos investicijų

Šalies vadovas sakė, kad ekonominį bendradarbiavimą ketvirtadienį aptarė su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).

„Vokietija artimiausią dešimtmetį liks vienu iš pagrindinių mūsų ekonominių partnerių. Konstatavome, kad šioje srityje yra nebloga padėtis, atėjo daug naujų investuotojų“, – baigęs vizitą Lietuvos žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė G. Nausėda.

„Kartu konstatavome, kad potencialas yra daug didesnis ir gali apimti tuos sektorius, kurie šiuo metu ne tiek smarkiai atstovaujami – tai fintech'as, aukštosios technologijos, biotechnologijos, gyvybės mokslai“, – kalbėjo prezidentas.

Pastaraisiais metais Lietuvą savo gamykloms pasirinko kelios Vokietijos pramonės milžinės, tiekiančios kompotentus automobilių pramonei – gamyklą jau atidarė apšvietimo ir elektronikos įmonė „Hella“, šiemet turėtų startuoti „Continental“ ir „Mikron“ gamyklos.

Su šveicarų ir vokiečių kapitalo „Mikron“ atstovais per G. Nausėdos vizitą Berlyne susitiko jo patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta. Ši bendrovė rugsėjo pabaigoje Kauno rajone atidarys automatizavimo modulių gamybos įmonę.

Lietuva taip pat siekia pritraukti Vokietijos naujųjų finansinių technologijų bendrovių, kad jos padėtų paversti Lietuvą Šiaurės Europos fintech centru.

G. Nausėda sako, kad ekonominė diplomatija bus tarp jo užsienio politikos prioritetų, ambasadoriams bus keliami reikalavimai stiprinti prekybinius ryšius ir pritraukti investicijų.

„Jau susitikau ne su vienu diplomatu, kurie dabar prisiima naujas atsakomybes naujose šalyse. Daugeliui iš jų kartojau priesaką, kad jūsų veiklą vertinsiu pagal tai, kaip pagerės mūsų ekonominis ir investicinis bendradarbiavimas“, – sakė G. Nausėda.

Kartu prezidentas pabrėžė, kad greta ekonominės diplomatijos didelį dėmesį skirs saugumo klausimams, nes „nesaugioje aplinkoje neįmanoma sėkmingai kurti ekonomikos ir gerovės“, taip pat Europos Sąjungos ir NATO darbotvarkei.

G. Nausėda prezidento rinkimų kampanijos metu ne kartą sakė, kad Lietuvos užsienio politikoje pasigenda ekonominės diplomatijos. Jis pabrėžė, kad ekonominiai interesai turi būti atidžiau vertinami sprendžiant dėl diplomatinių atstovybių tinklo ir žadėjo vežtis verslininkų delegacijas į potencialias rinkas.

Ruošdamasis vizitui Vokietijoje prezidentas svarstė čia susitikti su potencialiais investuotojais, tačiau dėl vasaros atostogų ir logistinių iššūkių tokio susitikimo surengti nepavyko, sakė jo patarėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daiva

Daiva portretas
Koks džiaugsmas, kad tos sankcijos dar pratęstos. O rusams dėl to nei šilta, nei šalta. Geriau būtų patylėję ponai

litchujenijos rezidentui nuosėdai ir jo smirdukams

litchujenijos rezidentui nuosėdai ir jo smirdukams portretas
gražių paveiksliukų galerija: liaudiesmenas.livejournal.com

Anonimas

Anonimas portretas
Tuoj Luganskas su Donecku prisijungs prie Rusijos. Rusiškus pasus jau išdavinėja. Tai bent bus kniaukimo ir žviegimo ....Rusai bbd ant tų jų sankcijų.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių