Turkija sutiko patvirtinti NATO Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą

Turkija trečiadienį sutiko pritarti atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui ir taip pašalino paskutinę kliūtį jo formaliam patvirtinimui, pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Kompromisas buvo pasiektas per NATO lyderių susitikimą Vatforde, netoli Londono, kur aljanso šalių vadovai pažymėjo organizacijos įkūrimo septyniasdešimtmetį.

„Pasiektas principinis sutarimas (...). Mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti taško šioje istorijoje“, - žurnalistams sakė G. Nausėda pasibaigus NATO vadovų sesijai.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai.

Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

G. Nausėda sakė, kad kurdų situacija nebuvo aptarta NATO lyderių susitikime.

„Kol kas nebuvo apie tai kalbos, šiandien tai nebuvo dienotvarkėje, ir manau, kad šitą klausimą mes išspręsime“, – teigė šalies vadovas, paklaustas, kaip NATO reagavo į Turkijos reikalavimus dėl kurdų.

Gynybos planų atnaujinimą G. Nausėda pavadino praktiniu NATO sutarties penktojo straipsnio, kuris įtvirtina kolektyvinę gynybą, realizavimu.

„Kalbėti apie penktąjį straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – teigė šalies vadovas.

Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.

„Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą“, – pridūrė G. Nausėda.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir  greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.

Kodėl turkai atsitraukė?

Diplomatų teigimu, esminis lūžis derybose įvyko politiškai sutarus atsieti Baltijos šalių ir Turkijos gynybos planus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nedetalizavo, kas paskatino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdoganą) pakeisti savo poziciją – jis tik užsiminė, kad su Turkijos lyderiu aptarė „įvairius klausimus“.

„Vakar turėjau gerą diskusiją su prezidentu Erdoganu, aptarėme įvairius klausimus. Svarbu, kad visi sąjungininkai sutarė dėl atnaujintų gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai. Tai rodo, kad galime sutarti dėl esmės, priimti sprendimus ir vesti šį aljansą pirmyn“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas, paklaustas, kas buvo pasiūlyta Turkijai.

Jis teigė, kad nuomonių skirtumai dėl to, kaip apibūdinti kurdų kovotojus šiaurės Sirijoje, išlieka.

„Ne paslaptis, kad NATO sąjungininkai turi skirtingus požiūrius, kaip vadinti kurdų grupuotes Sirijoje YPG ir PYD. Specifiškai apie tai šiandien nekalbėjome, bet šis klausimas aptariamas tarp NATO sąjungininkų“, – teigė J. Stoltenbergas.

Turkijos santykiai su NATO sąjungininkais itin paaštrėjo, kai ji spalį pradėjo karinį puolimą kurdų kontroliuojamose šiaurės Sirijos teritorijose.

Situaciją dėl kurdų kovotojų Sirijos šiaurėje iš anksto neplanuotame dvišaliame susitikime su R. T. Erdoganu Vatforde aptarė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Kalbėjome apie Siriją. Kalbėjome apie kurdus. Aptarėme daugybę klausimų. Puikiai sutariame. Siena ir saugi zona puikiai veikia, ir Turkija už tai nusipelno daug pagyrų. Paliaubos laikosi gerai“, – trečiadienį sakė D. Trumpas.

Rusijos grėsmė

G. Nausėda taip pat pasveikino NATO vadovų sprendimą baigiamojoje deklaracijoje įvardyti Rusijos grėsmę. Dokumente teigiama, kad „Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“.

„Prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynių atžvilgiu“, – kalbėjo prezidentas.

Tačiau deklaracijoje NATO lyderiai kartu pabrėžė, kad „yra atviri dialogui ir konstruktyviems santykiams su Rusija, kai tai leis Rusijos veiksmai“.

Prieš NATO susitikimą aštrias diskusijas dėl ryšių su Maskva išprovokavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu.

G. Nausėda sakė, kad NATO diskusijoje „aiškiai daugiau valstybių įvardijo Rusiją kaip grėsmę“.

„Taip, kai kurios valstybės, net nesakydamos, kad Rusija nėra grėsmė, nori aktyvesnio dialogo su Rusija. Čia galima rasti tam tikrą balansą“, – teigė prezidentas.

„Kol Rusija nekeičia savo laikysenos, nekeičia savo aspiracijų kaimyninių valstybių atžvilgiu, nekeičia savo politikos Ukrainos atžvilgiu, dialogas vos vos rusena arba visai gęsta. Jeigu keičiasi situacija ir Rusija imasi veiksmų, kurie rodo jos gerą valią, dialogas gali būti labai intensyvus, ir Lietuva bus viena iš to dialogo iniciatorių“, – pridūrė jis.

Vatforde esančiame prabangiame golfo klube posėdžiavę NATO lyderiai taip pat pirmą kartą aptarė Kinijos ekonominę ekspansiją. Anot G. Nausėdos, ypač didelis dėmesys buvo skirtas Kinijos veikimui technologijų ir infrastruktūros srityse.

 

Priešui ar varžovui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau

G. Nausėda įvertino NATO būklę. Pasak prezidento, konkurentui ar priešui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau.

„Sakyčiau taip, noro atakuoti turbūt bus dar mažiau. Atgrasymas, mano nuomone, tikrai yra kur kas svarbesnis ta prasme, kaip aš pareiškiau ir Kariuomenės dienos proga, geriausias mūšis yra tas, kurio varžovas, konkurentas ar priešas net ir nenori pradėti. Tie nepradėti mūšiai yra mūsų didžiulis pasiekimas, nes tik tokiomis sąlygomis mes galime būti saugūs ir kurti savo gyvenimą“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvauja NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptaria tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbasi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

JUZIS

JUZIS portretas
ar sutiks Gvineja ir Barbadosas-vot cia klausimas?

Anonimas

Anonimas portretas
Nausedai kada pradesi dirpti Lietuvai? o NEBUTI TURISTU :-)

taip

taip portretas
turkpadisachas parodo savo arogancija juk visa ta terorizma jie patys ur kursto ?......
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių