G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina stiprinti NATO

  • Teksto dydis:

Rusijos agresija suartino sąjungininkus, tačiau toliau būtina stiprinti NATO gynybą, sako Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.

Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio susitikimo su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou.

„Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride bus puiki proga Aljansui pademonstruoti ryžtą, stiprybę ir vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje. Tai galime padaryti stiprindami savo gynybą, o ypač stiprindami rytinį NATO flangą. Tai yra ne tik šio regiono, bet ir viso Aljanso saugumo reikalas“, – Prezidentūros pranešime sakė G. Nausėda.

Antradienį Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.

Tuo metu bendrame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos lyderių susitikime sutarta stiprinti gynybinius pajėgumus visose Baltijos šalyse.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Parama Ukrainai

Per susitikimą su Graikijos lydere G. Nausėda išreiškė užuojautą dėl nuo Rusijos agresijos Mariupolyje žuvusių graikų bendruomenės narių.

Vėliau surengtoje bendroje spaudos konferencijoje trečiadienį Lietuvos prezidentas ragino „tęsti paramą Ukrainai: karinę, humanitarinę, politinę“, kelti Rusijos ir Baltarusijos atsakomybės klausimą, suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.

G. Nausėda pabrėžė, kad Europa privalo didinti spaudimą Rusijai, o septintasis ES sankcijų paketas turi būti pradėtas svarstyti kuo greičiau.

Suomijos ir Švedijos sprendimas pateikti paraišką NATO narystei įrodo, kad Rusijos invazija, kuria pagal Maskvos planus siekta sustabdyti NATO plėtrą, davė priešingų rezultatų.

Savo ruožtu K. Sakellaropoulou teigė, kad Atėnai aktyviai remia Ukrainą ir iki šiol pritarė visoms ES sankcijoms, „nepaisant reikšmingos neigiamos įtakos Graikijos ekonomikai“.

„Suomijos ir Švedijos sprendimas pateikti paraišką NATO narystei įrodo, kad Rusijos invazija, kuria pagal Maskvos planus siekta sustabdyti NATO plėtrą, davė priešingų rezultatų“, – kalbėjo Graikijos lyderė.

Ji atkreipė dėmesį į situaciją Viduržemio jūros regione, kuris „dėl dar išlieka eskalacijos ir įtampos scena dėl Turkijos agresijos“.

Graikija ir Turkija – regioninės varžovės rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Nors ir abi priklauso NATO, dažnai apsikeičia kaltinimais dėl oro erdvės pažeidimų virš Egėjo jūros.

Dvišalis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Graikijos lyderiai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Europos saugumo ir gynybos, energetinės nepriklausomybės klausimus.

Lietuvos vadovas per susitikimą teigė, kad vyksta intensyvus šalių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje (ES), ypač – ekonomikos, migracijos, išorinės sienos apsaugos srityse.

Jis taip pat išreiškė lūkestį pratęsti valstybių bendradarbiavimą tobulinant ES migracijos ir prieglobsčio politikas. Prezidentui antrino ir K. Sakellaropoulou.

„Būtina keisti ES teisės aktus, kad jie kuo geriau atspindėtų realybę“, – sakė ji.

G. Nausėdos teigimu, dabartinėje saugumo situacijoje taip pat būtina didinti ES įsitraukimą Vakarų Balkanuose, Rytų ir Pietų Europos Sąjungos kaimynystėje, pradėti derybas dėl ES narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių