- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
-
G. Nausėda: Rusijos agresija suartino sąjungininkus, toliau būtina...
Rusijos agresija suartino sąjungininkus, tačiau toliau būtina stiprinti NATO gynybą, sako Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio susitikimo su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou.
„Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride bus puiki proga Aljansui pademonstruoti ryžtą, stiprybę ir vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje. Tai galime padaryti stiprindami savo gynybą, o ypač stiprindami rytinį NATO flangą. Tai yra ne tik šio regiono, bet ir viso Aljanso saugumo reikalas“, – Prezidentūros pranešime sakė G. Nausėda.
Antradienį Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.
Tuo metu bendrame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos lyderių susitikime sutarta stiprinti gynybinius pajėgumus visose Baltijos šalyse.
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
Parama Ukrainai
Per susitikimą su Graikijos lydere G. Nausėda išreiškė užuojautą dėl nuo Rusijos agresijos Mariupolyje žuvusių graikų bendruomenės narių.
Vėliau surengtoje bendroje spaudos konferencijoje trečiadienį Lietuvos prezidentas ragino „tęsti paramą Ukrainai: karinę, humanitarinę, politinę“, kelti Rusijos ir Baltarusijos atsakomybės klausimą, suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.
G. Nausėda pabrėžė, kad Europa privalo didinti spaudimą Rusijai, o septintasis ES sankcijų paketas turi būti pradėtas svarstyti kuo greičiau.
Suomijos ir Švedijos sprendimas pateikti paraišką NATO narystei įrodo, kad Rusijos invazija, kuria pagal Maskvos planus siekta sustabdyti NATO plėtrą, davė priešingų rezultatų.
Savo ruožtu K. Sakellaropoulou teigė, kad Atėnai aktyviai remia Ukrainą ir iki šiol pritarė visoms ES sankcijoms, „nepaisant reikšmingos neigiamos įtakos Graikijos ekonomikai“.
„Suomijos ir Švedijos sprendimas pateikti paraišką NATO narystei įrodo, kad Rusijos invazija, kuria pagal Maskvos planus siekta sustabdyti NATO plėtrą, davė priešingų rezultatų“, – kalbėjo Graikijos lyderė.
Ji atkreipė dėmesį į situaciją Viduržemio jūros regione, kuris „dėl dar išlieka eskalacijos ir įtampos scena dėl Turkijos agresijos“.
Graikija ir Turkija – regioninės varžovės rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Nors ir abi priklauso NATO, dažnai apsikeičia kaltinimais dėl oro erdvės pažeidimų virš Egėjo jūros.
Dvišalis bendradarbiavimas
Lietuvos ir Graikijos lyderiai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Europos saugumo ir gynybos, energetinės nepriklausomybės klausimus.
Lietuvos vadovas per susitikimą teigė, kad vyksta intensyvus šalių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje (ES), ypač – ekonomikos, migracijos, išorinės sienos apsaugos srityse.
Jis taip pat išreiškė lūkestį pratęsti valstybių bendradarbiavimą tobulinant ES migracijos ir prieglobsčio politikas. Prezidentui antrino ir K. Sakellaropoulou.
„Būtina keisti ES teisės aktus, kad jie kuo geriau atspindėtų realybę“, – sakė ji.
G. Nausėdos teigimu, dabartinėje saugumo situacijoje taip pat būtina didinti ES įsitraukimą Vakarų Balkanuose, Rytų ir Pietų Europos Sąjungos kaimynystėje, pradėti derybas dėl ES narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Susisiekimo ministerija: Pekino veiksmai neprisideda prie diplomatinių santykių plėtotės
Kinijos veiksmai prieš Lietuvą neprisideda prie demokratinių šios Azijos valstybės santykių su demokratiniu pasauliu plėtojimo, pareiškė Lietuvos susisiekimo ministerija. ...
-
Lietuvos pasitraukimu iš 17+1 formato besipiktinusi opozicija estų ir latvių sprendimo nesureikšmina3
Opozicijos atstovai, dar prieš metus Lietuvos pasitraukimą iš 17+1 formato vadinę neapgalvotu simboliniu žingsniu, sukėlusiu viešojoje erdvėje nereikalingą triukšmą, šiandien Latvijos ir Estijos pasitraukimo nelinkę s...
-
Įstatymo pataisa: jaunu žmogumi siūloma laikyti asmenį iki 35 metų amžiaus5
Jaunu žmogumi siūloma laikyti 14–35 metų asmenį, o ne iki 29 metų imtinai, kaip yra dabar. ...
-
NVSPL direktoriaus pavaduotoja nušalinimą nuo pareigų vadina kerštu ir susidorojimu1
Nuo pareigų laikinai nušalinta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktoriaus pavaduotoja Rosita Marija Balčienė vadina savo vadovo Dano Bakšos kerštu jai ir susidorojimu. ...
-
Prastėja valdančiųjų reitingai: specialistas įvardijo klaidą, kuri daroma ilgai6
Prastėjant valdančiųjų reitingams ir augant pasitikėjimui opozicija, LNK aiškinosi, kokias klaidas padarė valdantieji ir ar „Perlo Energijos“ skandalas dar labiau nusmukdys jų reitingus. ...
-
Ministras M. Skuodis susirgo koronavirusu3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis šią savaitę susirgo koronavirusu. Tai BNS patvirtino pats ministras. ...
-
Po viceministrės vizito Taivane Kinija nutraukia ryšius su Lietuva susisiekimo srityje52
Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva, penktadienį pranešė naujienų a...
-
URM: priekaištai dėl vizų išdavimo režimo persekiojamiems baltarusiams neatitinka tikrovės
Po 2020 metų rugpjūčio įvykių Minske Vilnius tapo svarbiausia Baltarusijos pilietinės visuomenės veikimo sostine. ...
-
Seimo narys A. Gedvilas sieks vadovauti Darbo partijai2
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas apsisprendė kandidatuoti į Darbo partijos pirmininko pareigas. ...
-
ES teismas: Lietuvos reikalavimas deklaruojant skelbti artimųjų vardus – perteklinis1
Lietuvoje galiojantis reikalavimas viešiesiems asmenims nurodyti artimųjų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, vardus, yra perteklinis, nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), pateikęs prejudicinį sprendimą Lietuvos teismo ...