- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams.
„Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.
Bendrijos vadovai, išskyrus Lenkiją, pritarė tikslui iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
Norint tai pasiekti reikės smarkiai sumažinti į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusias emisijas kompensuoti sodinant naujus medžius ir pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas.
Pagal Lietuvos skaičiavimus, įgyvendinti klimato tikslams iki 2030 metų šaliai reikės apie 14 mlrd. eurų, iki 2050 metų – maždaug 41 mlrd. eurų.
„Didele dalimi aš galvoju, kad šitos išlaidos nėra klasikine prasme išlaidos. Tai yra savotiškos investicijos, nes tie pinigai eis į tuos ekonomikos sektorius, kurie ir mažiau taršūs bus, ir labiau efektyvūs, – sakė G. Nausėda.
„Tie pinigai padės siekti didesnio sąnaudų efektyvumą, pažangesnės ekonomikos struktūros ir (...) didesnės finansinės grąžos ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos prezidento, klimato kaitos kontekste reikia vertinti ir kitas iš ES biudžeto finansuojamas sritis, pavyzdžiui, sanglaudos lėšas, skirtas mažinti atotrūkį tarp bendrijos šalių.
Derybose dėl daugiamečio ES iždo Lietuva siekia, kad jai skiriamos sanglaudos lėšos nemažėtų taip sparčiai, kaip siūlo Europos Komisija ir bendrijai pirmininkaujanti Suomija.
Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba.
„Net ir sanglaudos fondus, kitus fondus reikia traktuoti glaudžiame sąryšyje su Žaliosios ekonomikos sutartimi. Jie bus įgyvendinami koordinuotai, siekiant, kad ir šalys greičiau augtų, bet ir išlaikytų žaliosios ekonomikos tikslus“, – teigė Lietuvos prezidentas.
„Tai bus nelengva, bet laukia labai įdomus laikotarpis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lenkija „paprašė minutės pertraukėlės“
Lenkija nesutiko pritarti 2050 metų klimato kaitos įsipareigojimams argumentuodama, kad jai reikia daugiau laiko pereiti prie visiškai žalios energetikos.
Anot diplomatų, nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija derybose teigė galinti keliamus tikslus įgyvendinti 2070 metais.
Prie klausimo dėl Lenkijos įsipareigojimų ES šalių vadovai ketina grįžti 2020 metų birželį.
Paklaustas, ar Lenkijos sprendimas nediskredituoja penktadienio naktį pasiekto susitarimo, G. Nausėda atsakė: „Aš manau, kad ne. Aš manau, kad reikia džiaugtis, kad tik viena valstybė ten yra“.
„Galėjo būti ir kokios trys“, – sakė prezidentas.
Kovos su klimato kaita planą anksčiau taip pat kritikavo Čekija ir Vengrija.
„Tai tikrai nėra jokia ypatinga tragedija ir tiesiog reikia atsižvelgti į kai kurių valstybių ypatingą padėtį, ypatingas tradicijas, ypatingą energetikos sistemos struktūrą ir netgi jų dydį“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Manau, kad mūsų draugai lenkai tiesiog paprašė minutės pertraukėlės, kad galėtų geriau pasirengti“, – pridūrė jis.
Rinkliava iš taršių šalių
ES šalims patvirtinus klimato kaitos įsipareigojimus, Europos Komisija kitąmet turėtų pasiūlyti jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus, numatytus šią savaitę paskelbtuose pasiūlymuose dėl vadinamojo „Europos žaliojo kurso“.
Komisijos dokumentuose teigiama, kad ES mažinant emisijas ji pasiūlys įvesti rinkliavą, taikomą importuotoms prekėms iš labiau aplinką teršiančių šalių. Tokia rinkliava būtų siekiama išsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą, nes žalioji energetika reikalauja didelių investicijų.
G. Nausėda perspėjo, kad tokia rinkliava gali paskatinti taršesnių šalių atsakomąsias priemones.
„Visko gali atsitikti“, – sakė prezidentas, paklaustas, ar rinkliava neįžiebs prekybos karo tarp ES ir tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija.
Jis taip pat pabrėžė, kad kovos su klimato kaita planuose ES paragino, jog „trečiųjų šalių įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos ir saugos standartus“.
„Žinoma, tai yra tam tikra prasme apeliavimas į jų gerą valią, bet jeigu kalbame apie visai netoli mūsų esančias valstybes, kurios galbūt ateityje norėtų labiau integruotis į ES, tai ES įgija ir tam tikrus vertus derybose, kad tos aplinkinės valstybės laikytųsi tų standartų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pastaroji formuluotė į Europos Vadovų Tarybos išvadas buvo įtraukta Lietuvos iniciatyva. Šalis siekė pasiųsti netiesioginę žinutę Baltarusijai dėl Astrave baigiamos statyti atominės elektrinės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalių ministrai pasisako už NATO veiksmų planą Ukrainai3
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai sutaria, kad atsiradus tinkamoms aplinkybėms pastaruoju metu Rusijos spaudimą patiriančiai Ukrainai reikėtų sudaryti narystės NATO veiksmų planą. ...
-
S. Skvernelis: chaosas dėl vakcinavimo plano tikrai kelia abejonių
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kritikuoja Vyriausybę dėl silpnos vakcinavimo strategijos, vėluojančių tam tikrų karantino laisvinimo sprendimų bei nepelnyto laurų prisiėmimo diferencijuojant gamintojus, tiekiančius vakcinas Lietuvai. Buvęs pr...
-
S. Skvernelis nesutinka su R. Karbauskio kritika: skaitau viską, net jei būna nuobodu6
Pastabų iš „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio dėl esą neanalizuojamų jo vadovaujamos šešėlinės Vyriausybės priimtų dokumentų susilaukęs opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtina skaitantis visus dokumentus...
-
S. Skvernelis kelia klausimą, ar A. Bubnys tyčia nesiekė nuversti A. Jakubausko8
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad jos siūlomo kandidato į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovus dr. Arūno Bubnio patirtimi neabejoja, ir tikisi, kad jis suvaldys Centre tvyrančią vidinę įt...
-
V. Čmilytė-Nielsen: Seimas nebeturėtų grįžti prie nuotolinio darbo
Grįžęs posėdžiauti gyvai Seimas nebeturėtų grįžti prie nuotolinio darbo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Prezidentūra apie Lietuvą pasiekiančias vakcinas: situacija bus labai gera1
Prezidentūra sako, kad Lietuvos galimybių užtikrinti sklandų visuomenės vakcinavimo procesą neturėtų sukliudyti sprendimai dėl „Astra Zeneca“ ar „Johnson & Johnson“ gaminamų skiepų. ...
-
Teismas pradės nagrinėti Panevėžio mero R. Račkausko bylą dėl prekybos poveikiu1
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį turėtų pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu yra pareikšti Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui. ...
-
G. Landsbergis neatmeta Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės40
Negalima atmesti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ketvirtadienį vykstantis į Kijevą solidarumo vizito. ...
-
Seimas įtvirtino žurnalistų teisę nemokamai gauti informaciją iš registrų3
Seimas ketvirtadienį įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. ...
-
G. Landsbergis su kolegomis iš Latvijos ir Estijos vyksta į Ukrainą11
Lietuvos užsienio reikalų ministras kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis vyksta solidarumo vizito į Ukrainą. ...