G. Nausėda pasitikėjimo reitinge S. Skvernelį lenkia trigubai

Lyginant su praėjusio mėnesio apklausa, palaikymas jam padidėjo 10 procentinių punktų. Šiuo metu G. Nausėda lenkia kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, premjerą Saulių Skvernelį bei jam paramą rinkimų metu deklaravusį prezidentą Valdą Adamkų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos, kurioje buvo klausiama, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jūs labiausiai pasitikite, duomenimis, 33,1 proc. apklaustųjų savarankiškai (paminėjo patys) įvardino G. Nausėdą (praėjusį mėnesį buvo 23 proc.), taip 20 proc. aplenkdamas D. Grybauskaitę. Jos pasitikėjimas visuomenėje sumažėjo nuo 17,1 proc. iki 12,9 proc., tačiau vis tiek aukštas – trečioje ir ketvirtoje vietose likusius visuomenės veikėjus šalies vadovė lenkia beveik dvigubai.

Trečioje vietoje yra premjeras S. Skvernelis, kuriam palaikymas per mėnesį šiek tiek pakilo 1,4 proc. – nuo 6,8 iki 8,2 proc. Nedaug nuo jo atsilieka buvęs prezidentas Valdas Adamkus, liepos 15-29 dienomis vykusios apklausos duomenimis, turintis 6,8 proc. visuomenės pasitikėjimo. Penktoje vietoje yra Seimo narė Ingrida Šimonytė. Jos pasitikėjimo reitingas ir toliau nuosekliai mažėja (buvo 9,3 proc., o dabar 5,7 proc.)

Toliau rikiuojasi šeštoje vietoje esantis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (4,7 proc., buvo – 5,5 proc.), Gabrielius Landsbergis (4,1 proc., buvo – 3,4 proc.), Viktoras Pranckietis (4 proc., buvo – 2,5 proc.), Remigijus Žemaitaitis (2,9 proc.) ir 10 poziciją turintis Ramūnas Karbauskis (2,6 proc., buvo – 2,8 proc.).

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus (VDU) Algio Krupavičiaus, G. Nausėdos šuolį nesunku paaiškinti. Jis asocijuojamas su šia aukštą pasitikėjimo laipsnį turinčia institucija.

„Po kiekvienų rinkimų juos laimėjęs kandidatas įgyja vadinamąjį pasitikėjimo kreditą. Tai šis pasitikėjimo kreditas pirmiausia ir augina šiuos reitingus. Vertinama ne tiek, kas yra padaryta, bet kas galėtų būti padaryta ateityje. Ir labai retai atsitinka, kad laimėjęs kandidatas neturėtų pasitikėjimo kredito kurį laiką. Apskritai pasitikėjimo kreditas Lietuvos atveju prezidentams gali būti ganėtinai ilgas. D. Grybauskaitė beveik dvejus metus turėjo labai aukštą reitingą, kuris susiformavo beveik iš karto po jos laimėtų rinkimų 2009 metais. Tik vėliau buvo pradėta vertinti kritiškiau, jos pasitikėjimo kredito laikotarpis buvo rekordiškai ilgas“, – sakė jis.

Kadenciją baigusi prezidentė kol kas neturi jokio vaidmens Lietuvos politikoje, tai jos reitingas mažės kurį laiką, kol ji neapsibrėš savo ateities viešai. Ši tendencija logiška ir natūrali.

Politologo teigimu, normalu ir tai, kad  D. Grybauskaitės reitingai krinta. Pasak jo, buvusi šalies vadovė dar neužėmė jokios pozicijos Lietuvos politikos arenoje.

„Kadenciją baigusi prezidentė kol kas neturi jokio vaidmens Lietuvos politikoje, tai jos reitingas mažės kurį laiką, kol ji neapsibrėš savo ateities viešai. Ši tendencija logiška ir natūrali“, – sako VDU profesorius.

Trečioje vietoje reitinge atsidūrusį S. Skvernelį profesorius vertina atsargiai. Pasak jo, vieta reitinge dar nieko nereiškia, ypač tuomet, kai reitingas nesiekia dešimties procentų.

„Vienas veiksnys, kuris veikia reitingus – užimamas postas. Vyriausybės vadovo postas ne tik matomumą didina, bet ir populiarumą skatina. Kitas dalykas, kokio dydžio tas jo reitingas, jei jis nesiekia dešimtadalio nuo apklaustųjų, tai vis tiek jis yra, švelniai tariant, ne itin reikšmingas. Matykime ir atotrūkį tarp prezidento ir ministro pirmininko, jis juk net kartais matuojamas. 8,2 proc. nėra daug. Trečia vieta reitinge gal ir garbinga, bet pats reitingo dydis yra labai mažas“, – teigė jis.

Paklaustas, kodėl A. Adamkus, nors ir mažai dalyvaudamas politikos formavimo procese, išlieka pirmajame reitingo penketuke, A. Krupavičius teigė, kad Lietuvoje trūksta lyderių, todėl visuomenė dairosi į praeitį.

„Kada buvę valstybės vadovai turi aukštą reitingą, tai priežastys yra kelios. Tai, kad jų paveldas yra vertinamas mažiau daugiau teigiamai. Tai labai svarbus atskaitos taškas. Kita priežastis – lyderių stoka. Nėra naujų lyderių, kuriais visuomenė pasitikėtų ir būtų populiarūs. Tai tuomet linkstama žvelgti dažniau į senus, buvusius vadovus“, – sakė A. Krupavičius.

Kita vertus, į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusios ir jame pralaimėjusios I. Šimonytės smukusiais reitingais profesorius nesistebi.  A. Krupavičius teigia, kad rinkimų kampanijos metu jos reitingai buvo pervertinti, ir tik dabar jie grįžta į normalią būseną.

„I. Šimonytės reitingas buvo susijęs su rinkimų kampanija. Labai panašu, kad ji buvo pervertinta politikė ir dabar jos reitingas grįžta į normalaus reitingo vėžes. Ar jai kaip nors pavyks užimti svarbesnę reitingo vietą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, matysime, nuo to taip pat priklausys jos reitingai ateityje“, – sako A. Krupavičius.

Apklausa vyko 2019 m. liepos 15- 29 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1003 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.