Tarptautinei auditorijai prezidentas priminė, kad Lietuva jau nebeperka rusiškos naftos, dujų ir elektros bei tam ruošėsi ilgus metus. Taip pat šalies vadovas akcentavo turimas elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, suskystintųjų gamtinių dujų ir naftos terminalus, dujų jungtį su Lenkija.

Jis sakė, kad Lietuva jau seniai žino, kokios yra tikrosios Rusijos ambicijos, tad neturėjo iliuzijų, trukdžiusių imtis ryžtingų veiksmų.

„Lietuva yra geras stiprios politinės valios, nuoseklumo pavyzdys – nepaisant to, kas valdė šalį, vyravo aiški nuosekli pozicija sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos“, – PEF diskusijoje apie energetinį saugumą ir žaliąjį kursą kalbėjo G. Nausėda.

„Esame labai geras pavyzdys kolegoms Europoje, kad ir jie gali pasielgti taip pat. Taip, laiko reikia, tačiau žengėme tokį žingsnį, nes neturėjome iliuzijų. Ne vieną amžių gyvenę Rusijos kaimynystėje turime patirtį, iliuzijose negyvenome“, – į forumo dalyvius kreipėsi prezidentas.

Jis pasakojo, kad Lietuva ne tik siekė būti nepriklausoma, tačiau ir jautė moralinę pareigą padėti kariaujantiems ukrainiečiams ir nebefinansuoti Rusijos importuojant iš jos energiją.

„Norėjome būti nepriklausomi, bet kartu jaučiame moralinę pareigą, kad ir netiesiogiai, tačiau nefinansuoti Rusijos Ukrainoje keliamų karo žiaurumų. Iš mūsų pinigų Kremlius finansuoja karą“, – teigė G. Nausėda.

„Kartais iliuzija gerai – gali jaustis laimingesnis, realybę matai šviesesnę nei ji yra, tačiau to neturėjome. Tai ir leido priimti Lietuvai kritiškai būtinus sprendimus. Žmonėms ir už laisvę kovojantiems ukrainiečiams, prieš kuriuos jautėme moralinę pareigą taip pasielgti“, – akcentavo šalies vadovas.

ELTA primena, kad pačioje balandžio pradžioje Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje visiškai atsisakė rusiškų dujų – nuo tada Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą. Taip pat nebeimportuojama ir rusiška „Urals“ nafta, o nuo sekmadienio šalyje rusiško elektros importo.

Pasak Energetikos ministerijos, visišką energetinę nepriklausomybę Lietuva pasieks tik tada, kai sėkmingai įgyvendins sinchronizaciją, o savo elektros poreikius užsitikrins vietine žaliosios energijos gamyba bei taps elektrą eksportuojančia valstybe. Atsijungti nuo Rusijoje valdomo BRELL žiedo ir Lietuvos elektros tinklus prijungti prie Europos planuojama iki 2025 m.