- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva negyveno iliuzijoje, matė tikrąją Rusiją ir sugebėjo atsisakyti rusiškos energijos, todėl yra puikus valingos politikos pavyzdys visai Europai, Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose kalbėjo šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Tarptautinei auditorijai prezidentas priminė, kad Lietuva jau nebeperka rusiškos naftos, dujų ir elektros bei tam ruošėsi ilgus metus. Taip pat šalies vadovas akcentavo turimas elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, suskystintųjų gamtinių dujų ir naftos terminalus, dujų jungtį su Lenkija.
Jis sakė, kad Lietuva jau seniai žino, kokios yra tikrosios Rusijos ambicijos, tad neturėjo iliuzijų, trukdžiusių imtis ryžtingų veiksmų.
„Lietuva yra geras stiprios politinės valios, nuoseklumo pavyzdys – nepaisant to, kas valdė šalį, vyravo aiški nuosekli pozicija sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos“, – PEF diskusijoje apie energetinį saugumą ir žaliąjį kursą kalbėjo G. Nausėda.
„Esame labai geras pavyzdys kolegoms Europoje, kad ir jie gali pasielgti taip pat. Taip, laiko reikia, tačiau žengėme tokį žingsnį, nes neturėjome iliuzijų. Ne vieną amžių gyvenę Rusijos kaimynystėje turime patirtį, iliuzijose negyvenome“, – į forumo dalyvius kreipėsi prezidentas.
Jis pasakojo, kad Lietuva ne tik siekė būti nepriklausoma, tačiau ir jautė moralinę pareigą padėti kariaujantiems ukrainiečiams ir nebefinansuoti Rusijos importuojant iš jos energiją.
„Norėjome būti nepriklausomi, bet kartu jaučiame moralinę pareigą, kad ir netiesiogiai, tačiau nefinansuoti Rusijos Ukrainoje keliamų karo žiaurumų. Iš mūsų pinigų Kremlius finansuoja karą“, – teigė G. Nausėda.
„Kartais iliuzija gerai – gali jaustis laimingesnis, realybę matai šviesesnę nei ji yra, tačiau to neturėjome. Tai ir leido priimti Lietuvai kritiškai būtinus sprendimus. Žmonėms ir už laisvę kovojantiems ukrainiečiams, prieš kuriuos jautėme moralinę pareigą taip pasielgti“, – akcentavo šalies vadovas.
ELTA primena, kad pačioje balandžio pradžioje Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje visiškai atsisakė rusiškų dujų – nuo tada Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą. Taip pat nebeimportuojama ir rusiška „Urals“ nafta, o nuo sekmadienio šalyje rusiško elektros importo.
Pasak Energetikos ministerijos, visišką energetinę nepriklausomybę Lietuva pasieks tik tada, kai sėkmingai įgyvendins sinchronizaciją, o savo elektros poreikius užsitikrins vietine žaliosios energijos gamyba bei taps elektrą eksportuojančia valstybe. Atsijungti nuo Rusijoje valdomo BRELL žiedo ir Lietuvos elektros tinklus prijungti prie Europos planuojama iki 2025 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sukritikavo sprendimą dėl statuso V. Landsbergiui: primena bandymą įvykdyti perversmą istorijoje
Seimas praėjusią savaitę nusprendė ir įstatymu patvirtino – prof. Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovas. Tačiau didelės dalies opozicijos tai neįtikina. ...
-
Prezidentūra: 3 proc. BVP dalis gynybai būtų adekvati dabartinei saugumo situacijai2
Prezidentūra tvirtina, kad šiuo metu krašto apsaugai tenkanti BVP dalis yra neadekvati esamai geopolitinei situacijai. Todėl, pažymi šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, galbūt ateityje politinės partijos sutars kra&...
-
A. Skaisgirytė apie sankcijas tranzitui: nėra, kad EK tik liepia, mes – tik vykdome11
Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyr...
-
Seime – Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui skirta konferencija
Ketvirtadienį Seime rengiama Šimtmečio konferencija, skirta paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį. ...
-
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka. ...
-
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankysis Suvalkų koridoriuje, aptars jo saugumą6
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį lankysis vadinamajame Suvalkų koridoriuje ir aptars jo saugumo užtikrinimą. ...
-
I. Šimonytė: Lietuva pasirengusi stiprinti ekspertinę paramą Moldovai
Lietuva pasirengusi stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą Moldovai, šiai gavus kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą ir siekiant pilnateisės narystės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Prezidentų susitikimas vyks tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusėje. ...
-
Viceministras M. Abukevičius: ES parama Ukrainai ginkluote turi būti didesnė ir efektyvesnė
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius trečiadienį su Europos išorinių veiksmų tarnybos generaliniu sekretoriumi Stafano Sannino aptarė Europos Sąjungos paramą Ukrainai ir pagrindinius šių metų darbus bei iniciatyvas ...
-
Naują gynybos susitarimą partijos žada pasirašyti liepos viduryje, LVŽS nedalyvaus
Dėl įvairių politinių įtampų įstrigusį naują parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo ketinama pasirašyti liepos viduryje. ...