G. Nausėda neabejoja: V. Landsbergis de facto ėjo valstybės vadovo pareigas

Visgi, pasak jo, į klausimą, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure, dar turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). Būtent dėl šio klausimo, prezidento manymu, šiuo metu šimtaprocentinio aiškumo nėra.  

„Man ši situacija yra visiškai aiški. Yra du aspektai: de facto ir de jure. Dėl de facto man nekyla nė menkiausių abejonių, ar gerbiamas Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovu tuo metu, ar ne. Kitas klausimas yra de jure. Į de jure klausimą, be abejo, pirmiausia turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Žinoma, iš dalies į šį klausimą gali atsakyti ir Seimas, priimdamas atitinkamą rezoliuciją“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.

Seimas Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažas diskusijas Seime. Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Jų teigimu, tokiu įrašu tarsi kuriamas pagrindas kelti V. Landsbergio statuso klausimą. Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.

G. Nausėdos manymu, bet kuriuo atveju diskusijoje dėl V. Landsbergio statuso paskutinį tašką turi padėti teisininkai. Ar bus iniciatyvų tą daryti – prezidentas nesiryžo spėlioti.

„Šios rezoliucijos tekstas, apie kurią dabar kalbame, turbūt iki galio neatsako į šį klausimą. Ar bus iniciatyvų kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš nenorėčiau spėlioti. Tačiau savo galutinį verdiktą, jei kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai“, – sakė prezidentas.

Tačiau savo galutinį verdiktą, jei kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai.

G. Nausėdos teigimu, V. Landsbergis pripažintas valstybės vadovu de jure galėtų būti tik tuo atveju, jei tam neprieštaraus Konstitucinis Teismas. O kad į šį klausimą galiausiai teisininkų būtų atsakyta, pažymi šalies vadovas, politikai negali daryti spaudimo.

„Reikėtų interpretuoti laikinąjį pagrindinį įstatymą, ar jis numatė valstybės vadovo arba valstybės prezidento poziciją. Šiuo metu tokio šimtaprocentinio aiškumo nėra. Aš matau dvi teisininkų stovyklas, kurios, tiek viena, tiek kita, pateikia pakankamai svarbius argumentus. Bet niekas iš išorės į šį teisinį ginčą neturėtų kištis, nes bet koks kišimasis į tokį ginčą jau būtų spaudimas Konstituciniam Teismui ir klausimo politizavimas“, – teigė G. Nausėda, galiausiai pabrėždamas, kad, jo manymu, V. Landsbergiui svarbiausia yra ne pripažinimas de jure, bet žmonių supratimas apie tai, kuo profesorius buvo ir kokias funkcijas valstybėje atliko prieš tris dešimtmečius.

„Aš manau, kad pačiam Vytautui Landsbergiui žmonių nuotaika arba žmonių suvokimas, kas buvo tuo metu Lietuvos vadovas de facto yra, ko gero, dar svarbesnis negu pripažinimas de jure“, – sakė G. Nausėda.