G. Nausėda: Lietuva nori padėti baltarusiams, kaip islandai padėjo Lietuvai

  • Teksto dydis:

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos paramą prieš režimą protestuojantiems baltarusiams lygina su Islandijos parama atkurtai Lietuvos nepriklausomybei.

Tai šalies vadovas sakė ketvirtadienį transliuotame interviu britų transliuotojo BBC laidai „Hard Talk“.

„Demokratinės vertybės neturi kainos, čia nereikia kaštų ir naudos analizės kaip ekonominėje politikoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Prieš 30 metų Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Tuomet laukėme šviesos tamsaus tunelio gale, ir nedidelė šalis Islandija toli nuo Lietuvos pripažino mūsų nepriklausomybę, mes to nepamiršome. Manome, kad turime daryti tą patį, ką Islandija padarė prieš 30 metų“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sakė manantis, kad siekdama plėsti savo įtaką Rusija nesiims karinės intervencijos Baltarusijoje, bet veiks subtilesniu būdu, nes pasimokė iš situacijos Ukrainoje.

„Daug kas priklausys nuo paprastų žmonių, kurie protestuoja gatvėse, mes turime jiems padėti“, – teigė prezidentas.

Ragina paskelbti sankcijas Baltarusijos režimui

Prezidentas G. Nausėda interviu Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo „BBC World News“ laidoje „Hard talk“ („Griežtas pokalbis“) pakvietė Europos Sąjungą, JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės vadovus atkreipti deramą dėmesį į situaciją Baltarusijoje ir nedelsiant svarstyti sankcijų paskelbimą Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus.

„Europos valstybių politinė retorika Baltarusijos atžvilgiu yra sveikintina, tačiau jos nepakanka. Reikia veikti. Trys Baltijos šalys prisiėmė lyderystę ir parodė pavyzdį, inicijuodamos nacionalines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Sankcijų sąrašuose – trisdešimt asmenų, tarp kurių ir Aliaksandras Lukašenka. Ypač svarbu, kad Europos Sąjunga ir kitos šalys – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė – paskelbtų sankcijas Baltarusijos režimui“, – akcentavo šalies vadovas.

Trys Baltijos šalys prisiėmė lyderystę ir parodė pavyzdį, inicijuodamos nacionalines sankcijas Baltarusijos pareigūnams.

Pokalbyje su žurnalistu Stephenu Sackuru prezidentas pasveikino Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimą surengti neeilinę sesiją, skirtą situacijai Baltarusijoje aptarti, tačiau šio žingsnio nepakanka realiai situacijai pakeisti. Šalies vadovo teigimu, tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga neturi moralinės teisės likti nuošalyje, vykstant žmogaus teisių pažeidimams ir demokratinių vertybių pamynimui Baltarusijoje.

„Lietuvą ir Baltarusiją sieja ne tik geografinė kaimynystė, mūsų šalis jaučia emocinį artumą žmonėms, kovojantiems už savo laisvę Baltarusijoje. Jaučiame tų žmonių skausmą ir kančią Baltarusijos gatvėse. Žinome, kad prieš tuos žmones yra naudojama jėga, jie yra kankinami, – teigė prezidentas, pridurdamas, kad demokratinių vertybių išsaugojimo kaina Europoje nėra ir negali būti per didelė. – Tai ne ekonominė sąnaudų ir naudos analizė. Tai fundamentalios vertybės, kuriomis mes tvirtai tikime.“

Prezidentas pabrėžė, kad dabartinė situacija Baltarusijoje patvirtina, kad A. Lukašenka nėra pasiruošęs jokiai mediacijai iš Europos Sąjungos pusės, atvirkščiai, vis labiau tvirtina ryšius su Rusija. „Mes matome didelį Baltarusijos įsiskolinimą Rusijai. Apie 50 proc. šalies skolų priklauso Rusijai. Mes matome labai glaudžius ekonominius, prekybos ryšius su Rusija. Žinoma, tokioje situacijoje A. Lukašenka praranda savo galią, o Vladimiras Putinas turi daug instrumentų, leidžiančių jam siekti savo tikslo. Jo galutinis tikslas yra sujungti dvi šalis į vieną. Dabar V. Putinas mato A. Lukašenką kaip labai patogų partnerį, kuris prarado galią ir yra visiškai priklausomas nuo jo valios“, – sakė šalies vadovas.

Interviu prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nepripažįsta rugpjūčio mėnesį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, taip pat nelaiko juos neva laimėjusio A. Lukašenkos teisėtu tautos išrinktu lyderiu. Prezidentas pridūrė, kad Baltarusijos tautos ir opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja šiuo metu yra saugi, gyvena ir tęsia savo veiklą Lietuvoje.

Kalbėdamas apie NATO Aljanso vaidmenį Europoje, šalies vadovas patikino, kad ši organizacija yra vienintelis ir geriausias gynybos ir atgrasymo veiksnys. Prezidentas priminė, kad Lietuva gynybai skiria 2 proc. BVP, o tai rodo ir atsakingą Lietuvos požiūrį į saugumo ir gynybos sritį.

Pokalbio su S. Sackuru metu dėmesio skirta ir „Brexito“ temai. Šalies vadovas apgailestavo dėl Jungtinės Karalystės sprendimo palikti Europos Sąjungą, tačiau sakė gerbiąs šį apsisprendimą. Prezidentas paragino Jungtinės Karalystės vyriausybę siekti prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, nes delsimas nėra naudingas nė vienai šaliai, nei Europos Sąjungai, nei Jungtinei Karalystei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

liurbi

liurbi portretas
Lietuviai pas islandus nebego .

TADAS BLINDA

TADAS  BLINDA portretas
na reikia iseiti i gatves kovoti uz save kaip dabar kovojama uz gyvunus ar jau lietuviai uz save pastoveti negali nes bijo o uz gyvunus nebijo GAL VALDZIA NUMES KAULA O UZ SAVE BIJAU GAL KITI PADARYS TAI IR BIJOKITE IR NESISKUSKITE JUS TIK TO IR VERTI

Bestuburi

Bestuburi portretas
Kalbėk už save patį, jai tau reik, tai ir varyk ten pats sau vienas vaduoti baltaruskių iš "negailėstingo tirono" gniaužtų, mums ir čia be taves, tavo pridarytų problemų da...ja!!!
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių