G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti

Europos Sąjungos (ES) siekis stiprinti gynybą yra sveikintinas, tačiau strateginės autonomijos siekis prasmingas, tik jeigu papildys NATO, o ne konkuruos su aljansu, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis ketvirtadienį ir penktadienį Prancūzijoje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.

„Kalbėjome apie gynybos klausimus – gynyba, saugumas šiuo metu tikrai toks prioritetas, dėl kurio niekas jau ir nebesiginčija“, – Prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.

NATO – esminis saugumo veiksnys

Pasak jo, strateginės autonomijos idėja šiuo metu „įgyja naują postūmį“, ypač kalbant apie gynybos politiką.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva nėra prieš šią idėją, tačiau jis pabrėžė, kad transatlantinis ryšys yra svarbiausias saugumo veiksnys.

„Transatlantinis ryšys yra ir toliau kertinis mūsų saugumo veiksnys, elementas, todėl tikrai galime kalbėti tik apie papildomumą: strateginė autonomija turi papildyti NATO sistemos veikimą, efektyvinti ją, bet jokiu būdu ne pradėti konkuruoti su ja“, – sakė prezidentas.

„Mes nesame pasirengę šiandien naudotis vien strateginės autonomijos teikiamomis garantijomis. Taip, mes turime prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kas vyksta šioje kontinento dalyje, tačiau NATO, Lietuvos ir kitų regiono valstybių požiūriu, yra esminis mūsų saugumo veiksnys“, – pabrėžė jis.

Dar prieš prasidedant Rusijos karinei invazijai į Ukrainą ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) siekė, kad EVT būtų pasiektas susitarimas dėl stipresnės Europos laikysenos pasaulio politikoje.

Darbotvarkėje – energetinis nepriklausomumas

Svarbia tema EVT tapo energetinė nepriklausomybė, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje į viršų šovė energijos kainos. Šiame kontekste šalių lyderiai dar labiau spaudžiami ieškoti būdų sustiprinti Europos savarankiškumą – ypač energetinį.

G. Nausėdos teikimu, Lietuva teikia pasiūlymus, kad Europa „greičiau suvoktų naują realybę“ ir pasiruoštų nepriklausomybei nuo rusiškos energetikos.

„Šiandien negalime pasakyti, kad esame pasirengę ES mastu visiškai atsijungti nuo energijos išteklių importo, tačiau atskirų šalių padėtis yra labai nevienoda. Ko gero Lietuva, kadangi ji buvo tarp tų valstybių, kurios didelių iliuzijų dėl santykių su Rusija nepuoselėjo, mes padarėme daug namų darbų per pastarąjį dešimtmetį“, – kalbėjo prezidentas.

Kaip svarbius veiksnius Lietuvos energetinei nepriklausomybei jis minėjo suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, atnaujintą infrastruktūrą, dujotiekį, vykstantį elektros sistemos sinchronizacijos su Europa projektą.

G. Nausėda pakartojo, kad Lietuvos silpnybė yra bendra su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistema (BRELL), todėl būtina spartinti sinchronizaciją su Europa.

„Tikiu, kad esame pasirengę taip pat ir priverstinei sinchronizacijai tuo atveju, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių Rusija nuspręstų mus jėga atskirti arba atjungti nuo BRELL sistemos“, – kalbėjo prezidentas.

Nerimas dėl branduolinio saugumo

Jis taip pat sakė EVT kėlęs branduolinio saugumo klausimą, susijusį su Rusijos veiksmais Ukrainos atominėse elektrinėse.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, vis labiau panašėja į branduolinį šantažą, į branduolinį terorizmą – nebijokime šito žodžio. Ir, be jokios abejonės, Tarptautinė atominės energetikos agentūra turi atkreipti dėmesį ir pirmiausia imtis aktyvesnio bei ryžtingesnio vaidmens vertindama šituos įvykius ir užkirsdama jų pasikartojimą ateityje“, – kalbėjo prezidentas.

„Šiandien ten vyksta karo veiksmai, ir tai yra visiškai nepriimtina, kadangi kalbame apie nepaprastos rizikos objektus viduryje Europos, kurie gali lemti tragedijų pasikartojimą“, – įspėjo jis.

Rusijos pajėgos Ukrainoje yra perėmusios dvi atomines elektrines. Tai sukėlė nerimą dėl šių branduolinių objektų saugumo.

Ukraina trečiadienį pranešė apie nutrūkusį elektros tiekimą Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Černobylio atominėje elektrinėje, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pranešė, kad nebegaunama duomenų iš Rusijos pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės Ukrainos pietuose, ji yra didžiausia Europoje.


Šiame straipsnyje: Gitanas NausėdaESNATOEuropos Vadovų Tarybakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių