- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.
„Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange. Tik taip galime išvengti tolesnės Kremliaus agresijos“, – prieš išvykdamas Prezidentūros pranešime sakė valstybės vadovas.
Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Latvija su Estija.
Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.
Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.
Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.
Birželio viduryje Briuselyje šį klausimą aptarė NATO gynybos ministrai. Tuomet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Aljansas sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės Madride.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados greičiausiai bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Vilniaus tikslas – kad brigada Lietuvoje būtų pilna apimtimi, tačiau tam reikia ir priimančios šalies infrastruktūros.
Dabartinis planas dėl didžiosios jos dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.
Birželio pradžioje Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto, tą jis įtvirtino ir kartu su šalies vadovu G. Nausėda pasirašytame komunikate.
Dalis Lietuvos politikų sako, kad Vilnius turėtų vetuoti Strateginę koncepciją, jei ji neatitiks šalies interesų. Vis dėlto A. Anušauskas pabrėžia, jog „veto niekada neišsprendžia visų probleminių klausimų“.
NATO viršūnių susitikime taip pat ketinama aptarti galimybes Suomijai ir Švedijai prisijungti prie Aljanso. Gegužę šios Skandinavijos šalys drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.
Turkija jau seniai kaltina šias Šiaurės šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK). Be to, Turkijos pareigūnai anksčiau sakė, kad Ankara nelaiko NATO viršūnių susitikimo Madride galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė Norvegijoje aptarė galimybes diegti nuteistųjų elgesį keičiančias programas
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska Norvegijoje aptarė šalių bendradarbiavimo galimybes Lietuvoje diegiant nuteistųjų elgesį keičiančias programas, praktikas, įgyvendinant alternatyvias laisvės atėmimo bausmes. ...
-
Apkaltinta dėl tuščio kritikavimo opozicija pažėrė priekaištų valdantiesiems: mus „išdūrė“9
Valdančiųjų lyderis Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę Eltai duotame interviu nepagailėjo kritikos opozicijai, kuri, jo žodžiais tariant, priekaištus jam ir kitiems ministrams žeria be jokio turinio. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina leidimą Seimo nariams dirbti pedagoginį darbą8
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia skeptiškai vertinanti Konstitucijos keitimą, kad Seimo nariams būtų sudaryta galimybė dirbti pedagoginį darbą. ...
-
Kinija: sankcijos Lietuvos susisiekimo viceministrei yra tinkamos ir pagrįstos3
Kinija penktadienį pareiškė, kad jos sankcijos Lietuvos susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei yra „tinkamos ir pagrįstos“, praneša agentūra „Reuters“. ...
-
S. Skvernelis: J. Survilos tapimas viceministru rodo, kad URM yra didžiulė bėda2
Ekspremjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pokyčiai užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinėje komandoje rodo, kad valdantieji bando užtaisyti atsivėrusias dideles darbo spragas. Pasak jo, tą sakyti leidžia tai, kad naujuoju užsieni...
-
S. Skvernelis: turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik ES lygiu
Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
S. Skvernelis: sutarta, kad rudenį bus renkami parašai dėl interpeliacijos G. Landsbergiui24
Partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad opozicija neatsitraukė nuo idėjos rudenį prasidėsiantį politinį sezoną pasitikti su interpeliacija užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. ...
-
Seimo rūmų kieme bus pagerbti buvę Aukščiausiosios Tarybos apsaugos pareigūnai1
Penktadienį Seimo rūmų Didžiajame kieme specialūs Garbės ženklai bus įteikti buvusiems Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnams. ...
-
Seimo nariai siūlo keisti Konstituciją ir leisti jiems dirbti pedagoginį darbą5
Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengė Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo nariams užsiimti pedagogine veikla. ...
-
A. Anušauskas: Kaliningrade dislokuotos raketos „Kinžal“ saugumo situacijos nekeičia9
Kaliningrade dislokuotos rusų raketos „Kinžal“ saugumo situacijos regione nekeičia, Lietuvai daugiau grėsmės nekelia, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...