G. Nausėda: Lietuva pasisako už glaudesnę ES ir Armėnijos integraciją

  • Teksto dydis:

Lietuva pasisako už glaudesnę Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos integraciją, teigia šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Kaip nurodo Prezidentūra, jis penktadienį vizito Jerevane metu su Armėnijos lyderiu Vaagnu Chačaturianu aptarė dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Kaukazo regione, demokratines reformas, ES ir Armėnijos santykius.

„Ypač dabar, kai Ukraina kovoja ne tik už savo suverenitetą, bet ir už europines vertybes ir demokratiją, būtina išlaikyti ES Rytų partnerystės politiką aktyvią. Glaudesnis ES ir Armėnijos bendradarbiavimas, demokratinių reformų šalyje vykdymas padės siekti šalies atsparumo, saugumo, socialinės ir ekonominės gerovės“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Jis susitikimo metu teigė, kad Lietuva buvo pirmoji valstybė, 1991 metais pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę, o šiandien vertina šią šalį kaip svarbią partnerę Kaukazo regione.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Armėnijos dvišaliai santykiai turi neišnaudoto potencialo, ir išreiškė lūkestį, kad tiek atsiradęs tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Jerevano, tiek politinė valia aukščiausiu lygmeniu paskatins dvišalį bendradarbiavimą.

Glaudesnis ES ir Armėnijos bendradarbiavimas, demokratinių reformų šalyje vykdymas padės siekti šalies atsparumo, saugumo, socialinės ir ekonominės gerovės.

Prezidentas išreiškė palaikymą armėnų pastangoms vykdyti demokratines reformas šalyje ir pažymėjo, kad valstybė jau padarė pažangą, tačiau yra svarbu nenukrypti nuo šio kurso ir tęsti reformas.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dalintis patirtimi ir padėti Armėnijai demokratinių reformų kelyje.

Lietuvos ir Armėnijos vadovai aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione.

2020 metų rudenį per šešias savaites trukusį Armėnijos ir Azerbaidžano karą dėl Kalnų Karabacho žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių.

Kautynės baigėsi, kai šalys tarpininkaujant Rusijai pasirašė paliaubų susitarimą, pagal kurį Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų, o Maskva dislokavo regione taikos palaikymo kontingentą.

Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva pasisako už taikų Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimą ir sveikina tiesioginį dialogą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano šiuo klausimu bei pastangas normalizuoti dvišalius santykius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių