G. Nausėda su Estijos vadove kalbėjosi apie Rusiją

Gitanas Nausėda sako gerbiantis Estijos vadovės sprendimą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tvirtina, kad Lietuva nebūtinai seks šiuo pavyzdžiu.

Lietuvos vadovas sako antradienį Taline sulaukęs Kersti Kaljulaid paaiškinimų, jog apie Europos santykius su Rusija turėtų spręsti ne tik įtakingiausios Europos Sąjungos (ES) šalys, bet ir ES priklausančios Baltijos valstybės.

„Jei gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys – tokia buvo jos logika. Aš gerbiu sprendimo motyvus, bet tai nebūtinai reiškia, kad mes elgsimės taip pat“, – žurnalistams po vizito Estijoje sakė G. Nausėda.

Prezidento nuomone, dėl pozicijų derinimo panašiais klausimais reikalingi „formalūs arba neformalūs“ konsultaciniai forumai tarp Baltijos valstybių.

Jis pabrėžė sulaukęs patikinimų, kad nepaisant balandį įvykusio susitikimo, Estijos pozicija dėl Rusijos nesikeičia.

„Rusija, jos agresyvus elgesys Ukrainoje, sankcijų priklausomumas nuo to, ar Rusija ketina keisti savo elgseną Ukrainos atžvilgiu, jiems yra savaime suprantamas dalykas“, – pabrėžė jis.

Lietuvos vadovas akcentavo, jog Estija taip pat supranta Rusijos mažumos šalyje problemas ir keičiantis kartoms siekia jos integracijos į visuomenę.

„Ir tikrai matau, kad tai yra vienas iš prezidentės prioritetų, kad šie žmonės jaustųsi komfortabiliai ir nebūtų traktuojami kaip kažkokie kitos rūšies žmonės Estijos visuomenėje“, – sakė jis.

Pasigedo įtikinamos komunikacijos dėl pensijų kaupimo

Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigedęs „įtikinamos komunikacijos“ kviečiant gyventojus kaupti senatvei

Anot jo, pensijų reforma Lietuvoje antradienį domėjosi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. G. Nausėda sako pristatęs reformą kaip „žingsnį teigiama linkme“ gyventojams patiems rūpinantis pajamomis senatvėje.

„Tokią reformą iš principo būtų galima sveikinti. Tik bėda ta, kad mes ją nelabai tinkamai komunikavome, nes patys rezultatai rodo, kad tikrai nemaža dalis žmonių grįžo į „Sodrą“, kita dalis apsisprendė daugiau nekaupti, kita dalis apsisprendė prisidėti daugiau“, – žurnalistams po vizito Taline teigė G. Nausėda.

„Jei būtų komunikacija sėkmingesnė, gal šiandien turėtumėme didesnį procentą žmonių, kurie nori aktyviai šitoje pensijų reformoje dalyvauti“, – pridūrė jis.

Gyventojai iki liepos pradžios turėjo apsispręsti, ar toliau kaups privačiuose fonduose, ar su sukauptomis lėšomis nori grįžti į „Sodrą“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kaupti privačiuose fonduose apsisprendė 1,132 mln. Lietuvos gyventojų, kaupimą sustabdė 204 tūkst. žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Kaip galima laikyti nepašalinus ligotų žmonių komentarus, juk juos pasiskaito ir vaikai, kaip jie supranta tokios viešos nuomonės raišką?

Anonimas

Anonimas portretas
tai gal tiesiai sviesiai paklause, ciulpe ar ne?

mama

mama portretas
estija visada pirmavo tarp baltijos saliu ....protinga ir si prezidente.....rusija ne agresore o putinas vertinamas pasaulyje labiau nei trampas......amerika tik ir iesko kur sukelti karus ir maidanus,,o rusija juos gesina....
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių