- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu vykstančiame viršūnių susitikime Aljansas sutarė, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Šiuo metu, pasak jo, tai yra daugiausia, ką galima padaryti Ukrainos narystės link.
„Tekste bus atspindėtas negrįžtamumo principas, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Tai yra savotiškas tiltas iš dabartinės situacijos į būsimą narystę“, – žurnalistams Vašingtone teigė G. Nausėda.
„Tai yra tas kompromisas, kurį NATO galėjo pasiūlyti ukrainiečiams ir ukrainiečių pusė su tokia teksto redakcija sutinka“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, jei Ukraina jau dabar taptų Aljanso nare, NATO privalėtų pradėti taikyti penktąjį straipsnį.
„Šiandien NATO nėra pasirengęs pasakyti daugiau nei pasakė. Bet koks įsipareigojimas penktam straipsniui reikštų, kad reikia imtis priemonių čia ir dabar. Kaip tai padaryti, jeigu net ir karių siuntimas į Ukrainą kol kas yra tabu NATO mastu“, – dėstė prezidentas.
Prancūzų idėja dėl karių siuntimo, veikiausiai, liks pakibusi ore
G. Nausėda mano, kad dar vasario pabaigoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuoti svarstymai siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, veikiausiai, liks „ore pakibusia“ idėja.
„Sutarimo arba plataus pritarimo prancūzų iniciatyvai nebuvo. Atskiros valstybės gali tai daryti ir jos tai ir darys, bet bendro sutarimo nėra. Veikiausiai, ši idėja liks pakibusi ore. (...) Politinės jėgos keičiasi naudai tų partijų, kurios nevienareikšmiškai žiūri į paramą Ukrainai arba žiūri kur kas rezervuočiau. Dėl tos priežasties panašios drąsios iniciatyvos gali būti pradėtos kvestionuoti. Iš esmės jos jau yra kvestionuojamos“, – svarstė jis.
ELTA primena, kad vasarį, vykdamas į Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico užsiminė, kad atskiros Vakarų šalys yra pasirengusios siųsti savo karius į Ukrainą. Visgi, konkrečių valstybių politikas neįvardijo, tačiau perspėjo, jog tai gali padidinti konflikto eskalavimo riziką.
Savo ruožtu Prancūzijos vadovas E. Macronas pareiškė, jog neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti. Tačiau, tvirtino jis, kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybėje bus pristatytas planas dėl kontrmobilumo priemonių1
Trijų ministerijų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pristatys numatomas kontrmobilumo priemones ir darbus stiprinant Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija saugumą, šalies atgrasomąjį ir gynybinį potencialą. ...
-
Per pusmetį Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 870 tūkst. eurų10
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, šiek tiek sumažino šioms reikmėms skirtų lėšų naudojimą. ...
-
Lietuvoje lankysis Izraelio prezidentas I. Herzogas8
Lietuvoje rudenį lankysis Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas). ...
-
„Nemuno aušros“ kandidatų sąraše į Seimą – trys parlamentarai, seniai girdėtos pavardės20
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvausiančią partiją „Nemuno aušra“ į Seimą ves lyderis, eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis, drauge kandidatuos būrys dabartinių ir buvusių Seimo narių, buvusių aukštų pareigūnų....
-
L. Kasčiūnas: 3 mln. eurų vertės sunkioji ginkluotė pasieniečius pasieks šiemet21
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sunkiąja ginkluote už maždaug 3 mln. eurų bus aprūpinti šiemet, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen – apie civilinės sąjungos įstatymą: savo vaidmenį šioje istorijoje gerai žinau14
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja konservatorius, akcentuodama, kad didieji koalicijos partneriai siekia gauti geriausią Europos Komisijos (EK) portfelį ne Lietuvai, o potencialiam kandidatui – partijos lyderiui Gabrieliui Landsb...
-
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą ves A. Zuokas18
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą ves Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs šio miesto meras Artūras Zuokas, šeštadienį nusprendė partijos taryba. ...
-
LVŽS galutiniame kandidatų į Seimą sąraše – A. Veryga, B. Ropė, V. Ąžuolas21
Penktadienį Babtuose posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą. Tarp jo naujokų – partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevi...
-
I. Vėgėlė į Seimą kandidatuos su LVŽS: sąraše – paskutinis, bet ketintų tapti Seimo pirmininku7
Prezidento posto siekęs advokatas Ignas Vėgėlė iškovoti parlamentaro mandatą sieks kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politinės jėgos kandidatų į Seimą sąraše jis bus įrašytas 141-uoju numeriu. ...
-
Lietuvos ir dar penkių ES šalių parlamentų komitetų vadovai kreipėsi į Vengriją dėl V. Orbano11
Lietuvos ir penkių kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų Europos reikalų komitetų vadovai išsiuntė laišką Vengrijai reikšdami susirūpinimą dėl jos premjero Viktoro Orbano veiksmų. ...