Trečiadienį kalbėdamas NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, ministras pripažino, kad Aljanso sprendimai nebuvo tokie, kokių tikėjosi aiškios perspektyvos besitikėjusi Ukraina, tačiau teigė vertinantis juos kaip „strateginį laimėjimą“.
„Linkstame žiūrėti į Vilnių, Vilniaus susitikimą taip, kad jis galbūt kartais nesiūlo taktinio pasikeitimo, bet pasiūlo strateginę galimybę. Tai nutiko 2014-aisiais, kai taktine prasme tą dieną kai kurie iš mūsų nesijautė laimėję, bet galiausiai mes laimėjome Ukrainą ir Ukraina laimėjo“, – sakė jis.
„Tikiu, kad kažkas panašaus vyksta ir šiomis dienomis: daug kas čia, šiame kambaryje, šioje šalyje, galbūt galėjo tikėtis daugiau, tikėjosi daugiau. Bet manau, kad strategiškai mes laimėjome: mes įsipareigojome dėl Ukrainos narystės NATO, manau, tai yra didžiausias pasiekimas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot G. Landsbergio, NATO pažadas Bukarešto susitikime 2008-asiais dėl Ukranos ir Sakartvelo narystės buvo stiprus, tačiau „problema buvo ne su pareiškimu, bet su mūsų įsipareigojimų stygiumi vėliau“.
Tai reiškia, kad Vilniaus susitikimas nebuvo paskutinė stotelė, mes tai matome kaip tiltą.
„Mes negrįžome atgal, mes grįžome prie pareiškimo tik įvykus trims invazijoms – tai buvo problema. Taigi, dabar aš esu gana tikras, kad mes esame įsipareigoję, kad mes neiššvaistysime dar vienerių metų, mėnesio, dar vienos dienos, liksime prie klausimo ir padarysime viską, kas mūsų galioje, kad liktumėme ištikimi prasmei, kurią įdėjome į deklaraciją“, – kalbėjo ministras.
„Tai reiškia, kad Vilniaus susitikimas nebuvo paskutinė stotelė, mes tai matome kaip tiltą. O kita stotelė yra Vašingtonas. Mes dar turime visus metus, turime daug ką nuveikti. Ir aš kliaunuosi kiekvienu iš jūsų, kad jūs atliksite savo darbo dalį, kad Vašingtonas būtų labiau istorinis, nei Vilnius“, – sakė jis.
Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Kartu nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
Seimo pirmininkė: dėl Ukrainos tikėjomės aiškesnės žinios ir kovojome iki pabaigos
Lietuva Vilniaus viršūnių susitikime tikėjosi aiškesnės žinios dėl Ukrainos narystės NATO ir dėl to kovojo iki pat pabaigos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Dėl Ukrainos, akivaizdu, kad tikėjomės aiškesnės žinios, ir konkretesnio įsipareigojimo, dėl to Lietuva tikrai dėjo didžiules pastangas, ir kovojom iki pat pabaigos, įvairiais lygiais“, – trečiadienį BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, kaip pažymėjo parlamento vadovė, prieš pusmetį ar metus pasiekti rezultatai, tarp jų ir komunikato tekste įvardytas pakvietimas Ukrainai, būtų vertinti kaip „pakankamai geri“.
Kalbėdama apie Lietuvos siekius V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad didžioji dalis išsikeltų tikslų pasiekti.
„(...) čia reikia paminėti ir regioninius planus, ir oro gynybą, ir didesnį dėmesį Baltarusijai, iš Švedijos klausimo sprendimo lūžį, kuris, matyt, netrukus leis Švedijai tapti pilnaverte nare. Gerų sprendimų šiame summite pakankamai daug“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji taip pat ragino, užuot nusivylus, esamą rezultatą vertinti kaip etapą ir „dvigubai didesnes pastangas dėti tam, kad Ukrainai parama būtų nuolatinė, nepertraukiama“.
Naujausi komentarai