- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas nutiktų, jei visa Lietuva liktų be elektros energijos? Neveikiančios degalinės, maisto prekių parduotuvės, neapšviestos gatvės. Apie tai susimąstyti skatina Estijos premjerė, pasakojama LNK reportaže.
„Turime būti pasiruošę, kad Rusija gali atjungti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo elektros tiekimo. Nors Estija skubiai desinchronizacijai ruošėsi daug metų, tiekimui nutrūkus gali kilti laikinų problemų. Išmintinga ruoštis visiems: valdžiai, verslams, gyventojams. Skatinu galvoti, kaip tvarkytis nutrūkus elektros tiekimui“, – įspėjo Estijos ministrė pirmininkė Kalja Kallas.
Ši kalba Estijoje sukėlė tikrą paniką. Žmonės puolė pirkti žvakių, elektros generatorių, žibintų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pulti į paniką ir parduotuvėse pirkti krūvos žvakių, anot energetikos ministro, neprireiks net ir blogiausiu atveju.
„Lietuva visą laiką tam ruošėsi ir mūsų operatorius turi detalius planus tokiam atvejui. Visų rizikų scenarijus parengtas, situacija valdoma“, – ramino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Teigiama, kad pasiruošimas tokiai situacijai pradėtas rengti dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.
„Pastoviai tikrindavome blogiausius įmanomus scenarijus su Baltijos šalių operatoriais ir jei Rusija supyktų, atjungtų mus, kokius žingsnius darytume“, – teigė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Ministras D. Kreivys tikino, kad net jei elektros tiekimas nutrūktų, tai Lietuvos neišgąsdins. Tokiu atveju Lietuva turi avarinį prisijungimą prie kitų Europos elektros tiekėjų tinklų.
Pastoviai tikrindavome blogiausius įmanomus scenarijus su Baltijos šalių operatoriais ir jei Rusija supyktų, atjungtų mus, kokius žingsnius darytume
„Lietuva paleido sinchroninę jungtį su Lenkija, ją išbandė, taip pat išbandyti visi Elektrėnų energetiniai pajėgumai. Visi mechanizmai suderinti, su Lenkija paruoštas avarinis planas“, – sakė D. Kreivys.
Triukšmas dėl nieko?
Tačiau „Litgrid“ skaičiavimais Baltijos šalims užtektų ir vietinių energetinių pajėgumų.
„Mes turime galingą Elektrėnų elektrinę, latviai turi Rygos dvi termofikacines elektrines, estai turi skalūnus ir rezervinių dujinių elektrinių“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Ekspertai pabrėžia, kad prioritetu išlieka saugumas, tad atsipalaiduoti negalima. Žmonės raginami pasitikėti institucijomis, mat elektros tiekimas tai visų Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimas.
„Į infrastruktūros saugumą visą laiką reikia kreipti dėmesį, saugumas nėra baigtinė būsena. Visada atsakingos institucijos turi dėti pastangas ir stebėti padėtį“, – pabrėžė rytų Europos studijų centro analitikas Gintaras Bagdonas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros energija atpigo penkiais proc. Tam didžiausią įtaką turėjo pasibaigę remonto darbai Estijos tinkluose, padidinę elektros pralaidumą iš Estijos į Latviją apie 30 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...