Ekspertas: nutekintas Lietuvos diplomatų susirašinėjimas nė kiek nestebina

Plačiau apie pavogtą Lietuvos diplomatų susirašinėjimą kalbėjo buvęs krašto apsaugos viceministras, kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza.

„Nė kiek nestebina. Prisiminkime pačią pirmą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ataskaitą 2017–2018 metais. Jau tada labai aiškiai piešėme žemėlapį, kur nedraugiškos valstybės stengiasi įsilaužti. Ten buvo kariniai objektai, energetikos objektai. Dar po metų pasakėme – visos mūsų vyriausybinės organizacijos – ministerijos, Vyriausybė. Vėliau atsiminkime konkrečius išpuolius, kai buvo taikomasi į premjero, ministro, kai kurių viceministrų pašto dėžutes. Ten buvo sujungta su dezinformacine ataka, neva krašto apsaugos ministras priekabiavo prie žurnalistų. Visiškai nestebina kryptingas puolimas ir bandymas paprastesnėmis priemonėmis išgauti informaciją“, – kalbėjo E. Kerza.

„Kadangi pats mačiau tuos dokumentus, pasakysiu. Ten yra slaptumo žymos, tai reiškia, identifikuoti žmonės ir su kokio slaptumo grifais jie gali susipažinti ir iki kada. Sudėtinga tema, gal ne visi iki galo supranta, ką tai reiškia. Realiai matosi, kad yra pavogtas viešas diplomatinis susirašinėjimas, kuris šiaip yra labai jautrus, kadangi aptariamos ir mūsų pozicijos, ir daug asmens duomenų matyti, kontaktai su nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Taigi prieš Lietuvą nusiteikusiems žmonėms yra labai nesudėtinga suprasti, kas su kuo bendrauja, kas kokioje valstybėje mus palaiko ir netgi kokius konkrečius žingsnius mes žadame daryti, kad palaikytume vieną ar kitą draugišką mums valstybę“, – aiškino kibernetinio saugumo ekspertas.

Prieš Lietuvą nusiteikusiems žmonėms yra labai nesudėtinga suprasti, kas su kuo bendrauja, kas kokioje valstybėje mus palaiko ir netgi kokius konkrečius žingsnius mes žadame daryti.

Anot E. Kerzos, valdžios ryšių infrastruktūros saugumo lygis vis dėlto geresnis, nei buvo anksčiau: „Sakyčiau, kad tikrai geresnis, negu buvo prieš penkerius metus, kada apskritai kiaurai išilgai vaikščiojo žvalgybiniai virusai ir incidentai buvo fiksuojami vienas po kito. Buvo imtasi tikrai pakankamai žingsnių, bet akivaizdu, kad ne iki galo dar suprantame savo sistemų svarbą. Ryšius apsaugojom, reikalavimus įsivedėm ir, mano žiniomis, tikrai begalybė atakų yra užkardomos. Tikrai realiu laiku neįvyksta nusikaltimų. Tačiau žvalgybiniai virusai tuo ir pasižymi, kad yra sunkiai aptinkami. Dabar jau turime konkretų pavyzdį, kaip pavyko tikrai didelį kiekį duomenų pagrobti“.

„Esame nustatę bent kelias Rusijos finansuojamas kibernetinių nusikaltėlių grupuotes, kurios gauna konkrečias užduotis. Ne tik kad kažkokią bendrinę informaciją pavogti, tačiau tikslinę, konkrečių diplomatų. Diplomatinėje tarnyboje yra virš tūkstančio žmonių, bet pateikiamos tik šimto pakankamai aukšto rango diplomatų pašto dėžutės. Tai neatmesčiau, kad tai yra labai taikli užduotis, labai aiški – surasti tų žmonių pašto duomenis ir, juos išsiurbus, perduoti žvalgyboms, kurios analizuoja, o išanalizavus žino, kokias poveikio priemones taikyti, ką paveikti, kokias diplomatines jėgas panaudoti, ką pagąsdinti. Žinome, kad ypač Rusijos tarnybos šį metodą yra labai smarkiai pamėgusios“, – sakė E. Kerza.

„Kaip geba išlaužti pentagoną, kaip išlaužia saugiausius mūsų sąjungininkų tinklus ar netgi NATO Kibernetinio saugumo centrą Taline, tai, matyt, absoliutaus saugumo nėra. Tikėti, kad tu esi visiškai apsisaugojęs, yra naivu“, – pridūrė jis.

„Labai smagu, kad nenutekėjo slapti duomenis, o tai reiškia, kad uždari tinklai, kuriais ta informacija apdorojama, yra pakankamai saugūs. Duomenų, kurie iš ten iškeliautų, nėra. Ten yra informacija, kuri gali kelti grėsmę net žmonių gyvybei, nes yra įvardinami konkretūs mūsų sąjungininkai ir valstybių ar net aljansų paslaptys. Tai reiškia, kad jautrius ir ypač jautrius susirašinėjimus reikia kelti į uždarus tinklus. Ne veltui prieš penketą ar šešetą metų pats Rusijos prezidentas nurodė pačius slapčiausius dokumentus rengti senovine spausdinimo mašinėle, kuri neprijungta prie jokių kompiuterinių tinklų“, – teigė ekspertas.

E. Kerza aptarė, ką reikėtų daryti, kad būtų dar labiau užtikrinamas kibernetinis saugumas: „Labai didžiulį potencialą matyčiau valstybės sistemų konsolidavime, kuris jau yra pradėtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Pirmi pajėgumai ten jau yra įkurti ir jų stiprinimas ir geriausių praktikų diegimas kartu su kertiniu tinklu, su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru, manau, duotų milžinišką efektą. Šiandien turime problemą, kad vos ne kiekvienoje ministerijoje turime po savo informacinių technologijų (IT) padalinį, po savo pašto tarnybines stotis ir nebūtinai turime geriausias žinias arba patirtį, kaip tas sistemas saugoti“.

„Kritinius dalykus nedelsiant reikia sukelti ir tvarkyti. Bet labai aiškiai supraskime – neprižiūrima IT valstybės infrastruktūra yra begalinė, milžiniško dydžio. Jai sukonsoliduoti reikia labai daug laiko. Bet čia yra gera proga pradėti nuo pačių svarbiausių institucijų ir jų svarbiausių duomenų“, – kalbėjo jis.