E. Misiūnas kaltina Prezidentūrą tyčia praleidus terminą jam grįžti į teisėjus

Buvęs teisėjas E. Misiūnas BNS sakė penktadienį sulaukęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Prezidentas G. Nausėda spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

„Aš visą laiką nuo dokumentų pateikimo bendravau su prezidento vyriausiuoju patarėju Andriumi (Kabišaičiu – BNS), palaikiau tą ryšį, po tarybos lapkričio 11-osios esu skambinęs: kada procedūros, per kiek laiko jūs pranešite man, reikia mantiją išsilyginti, viską susitvarkyti. Dar gruodžio pradžioje skambinau, kad gruodžio 10 dieną baigiasi dveji metai, ar nebus bėdos, ir jis šiandien man paskambino, (...) ir pranešė, kad yra tokia nuomonė (neskirti praėjus terminui – BNS)“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Jis teigė penktadienį oficialiai kreipęsis raštu į Prezidentūrą, kodėl nebuvo paskirtas teisėju, nors nuo Teisėjų tarybos sprendimo iki termino jam grįžti be konkurso buvo likęs mėnuo.

Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu

„Aš šiandien oficialiai parašiau, kad kanceliarija atsakytų ir pateiktų dokumentus, nes per mėnesį nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 10 dienos nesugebėti suorganizuoti priesaikos tikrai ne priežastis, čia kažkokios kitos priežastys, kurios trukdė suorganizuoti ir specialiai buvo praleistas terminas, bent aš taip vertinu“, – BNS teigė E. Misiūnas.

Su prezidento vyriausiuoju patarėju teisės klausimais A. Kabišaičiu penktadienį telefonu BNS nepavyko. Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad komentarą dėl to Prezidentūra pateiks vėliau, pirmadienį, taip pat kėlė klausimą, kodėl E. Misiūnas apie jo paskyrimą prakalbo tik kovą, nors terminas grįžimui praleistas dar gruodį.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas svarstė, jog Prezidentūrai galėjo nepatikti jo pasisakymas per Teisėjų tarybos posėdį, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvę ne kartą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.