Pasak jo, jis tikisi, kad nepasitikėjimo pareiškimas V. Pranckiečiui Seime nepavyks.

„Aš manau, kad Pranckietis liks poste“, - penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.

Liberalas pabrėžė, kad nors ir nedalyvaus balsavime dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu, tačiau, anot jo, V. Pranckiečio teiginius, jog jo pašalinimas iš Seimo pirmininko kėdės būtų nedemokratiškas, vertina skeptiškai.

„Suprask, kad demokratijos broliu ar pusbroliu V. Pranckietis pasidarė“, - ironizavo E. Gentvilas, priminęs, kad dar prieš metus V. Pranckietis teigė, jog mažuma privalo paklusti daugumai.

„Aš laikyti jį sėkmingu Seimo pirmininku tikrai negaliu, bet šioje situacijoje eiti ir vykdyti Ramūno Karbauskio užgaidas yra nesąmonė“, - pridūrė liberalų lyderis.

Aš laikyti jį sėkmingu Seimo pirmininku tikrai negaliu, bet šioje situacijoje eiti ir vykdyti Ramūno Karbauskio užgaidas yra nesąmonė.

E. Gentvilas taip pat sakė manąs, kad artėjantys Seimo rinkimai „valstiečių“ partijai bus paskutiniai.

„Čia yra vienos partijos, kuri akivaizdžiai grimzta į dugną (…) paskutinės desperatiškos pastangos dar kažką pasičiupti, kažkaip dar pasirodyti“, - teigė E. Gentvilas.

Trijų partijų praėjusią savaitę pasirašytame memorandume dėl valdančiosios koalicijos stiprinimo yra nurodyta, kad Seimo pirmininko postas atiteks „socialdarbiečiams“. Nepaisant „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio spaudimo trauktis iš Seimo pirmininko posto, V. Pranckietis to daryti neketina. Pasak jo, ši pareigybė yra statutinė, tad atstatydinimo procedūra įvyktų tik Seimui slaptu balsavimu nusprendus pareikšti nepasitikėjimą Seimo pirmininku.

LLRA neprisijungs prie koalicijos

Pasak E. Gentvilo, nepaisant palaikymo valdantiesiems, penktadienį Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), jo nuomone, nuspręs neprisijungti prie valdančiosios koalicijos formavimo.

„Jie dabar nėra valdančiojoje koalicijoje, kuri yra labai jau nevykusi. (...) Kodėl lenkai dabar turėtų prisijungti (...) ir prisiimti tas nesėkmes, kurias šita valdžia buvo padariusi?“, - retoriškai svarstė E. Gentvilas.

E. Gentvilas taip pat priminė, kad praėjusioje Seimo kadencijoje Lenkų rinkimų akcija prieš pat Seimo rinkimus pasitraukė iš valdančiųjų gretų, kad šių padarytos klaidos nekristų ant jų pečių.

„Manau, kad jie nesijungs, neformalizuos savo santykių, kaip nors galbūt sustiprins įsipareigojimus kaip frakcija toliau palaikyti valdančiąją daugumą, bet patys į ją neis“, - penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas, pridūręs, jog tokiu atveju būtų realizuotas vadinamasis 3 + 1 scenarijus, kai viena iš valdančiuosius palaikančių jėgų formaliai nėra pasirašiusi koalicinės sutarties.

Vis dėlto, mano E. Gentvilas, toks manevras nėra visiškai sąžiningas prieš rinkėjus.

„Tai atrodo kaip akių dūmimas. Truputį prie valdžios, truputį ne prie valdžios. Kai palaikai (valdančiuosius. - ELTA), tu prisiimi tam tikrą įsipareigojimą“, - konstatavo jis.

„Valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ nuo pastarosios savaitės iš naujo bando formuoti valdančiąją koaliciją. Pasirašiusios memorandumą, šios partijos laukia, kad prie valdančiosios daugumos prisijungtų ir LLRA-KŠS. Penktadienį po partijos tarybos posėdžio jie turi paskelbti savo apsisprendimą.

Skirtumai – kanapių legalizavimas ir LGBT

E. Gentvilas sako, kad buvusių kolegų Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus steigiamos Laisvės partijos idėjos nuo jo vadovaujamos partijos mažai kuo skiriasi. Pasak jo, žvelgiant į Laisvės partijos programą, matyti tik šiek tiek ryškiau akcentuotą kalbėjimą kanapių legalizavimo ir seksualinių mažumų teisių klausimu. Jei, pabrėžia E. Gentvilas, pastarąjį šeštadienį įsteigta Laisvės partija neplėtos programinių nuostatų, A. Armonaitės vedama politinė jėga gali likti nišine partija.

„Žiūriu į jų programą - na gal truputi kitokia (...) Yra truputį skirtumų (tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. – ELTA), pirmiausia - dėl kanapių legalizavimo, gal ryškiau - dėl seksualinių mažumų teisių išsireikšta... Tačiau aš taip pat balsuoju už tokius įstatymus Seime, aš nežinau, kuo aš skirčiausi šituo požiūriu nuo jų, gal mūsų partijos narių vidurkis skirsis nuo jų partijos narių bendro vidurkio“, - „Žinių radijui“ kalbėjo E. Gentvilas, pažymėdamas, kad apsibrėžimas siauruose politinių interesų klausimuose gali pakenkti partijai.

„Apie tolesnę ateitį kalbant, jeigu jie norės apsibrėžti tik siaurose sferose, tai liks segmentinė, nišinė partija. Bet, manau, nedarys tos klaidos, eis programiškai gerokai plačiau, ten yra protingų žmonių. Tačiau, manau, jie didesne dalimi ateityje pretenduos į šiandieninių konservatorių liberaliojo flango rinkėjus“, - samprotavo liberalas.

ELTA primena, kad pastarąjį šeštadienį Vilniuje surengtame pirmajame A. Armonaitės ir R. Šimašiaus inicijuotos Laisvės partijos suvažiavime priimtas vieningas sprendimas steigti partiją.

Laisvės partijos pirmininke išrinkta A. Armonaitė. Pasak jos, Laisvės partijos prioritetai visų steigėjų nutarimu yra švietimas, žmogaus teisės bei ekonomika.

2018 metų lapkritį A. Armonaitė su R. Šimašiumi pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio dėl kilusio konflikto su Liberalų sąjūdžio vadovybe. Nesutarimo priežastis - Vilniaus liberalų skyriaus sprendimas dalyvauti savivaldos ir merų rinkimuose ne su partijos, o su R. Šimašiaus vedamu visuomeniniu komitetu.