Daugiau rinkėjų atėjo prie balsadėžių: aktyviausios buvo moterys

Per sekmadienį vykusius Lietuvos prezidento rinkimus aktyviausiai savo rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 57,7 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 42,3 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai. Aktyviausiai balsavime dalyvavo 55–64 metų rinkėjai.

Tokią statistiką pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Preliminariais duomenimis, į antrąjį Respublikos prezidento rinkimų turą pateko Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,13 proc. rinkėjų balsų, ir Gitanas Nausėda, surinkęs 30,95 proc. rinkėjų balsų.

Gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimuose turėjo teisę balsuoti 2 479 027 rinkėjai. Rinkimuose dalyvavo 1 409 273 rinkėjai (56,85 proc.).

Rinkėjai buvo aktyvesni nei 2014 m. Respublikos prezidento rinkimuose: 2014 m. rinkėjų aktyvumas buvo 52,23 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 333 666 rinkėjai), t. y. 4,62 proc. didesnis negu 2014 m. Respublikos prezidento rinkimuose.

Iš anksto balsavo 10,75 proc. (260 529) į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Iš jų iš anksto savivaldybėse balsavo 166 948 rinkėjai, specialiuose punktuose - 13 767, o namuose - 79 814.

2014 metais iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 6,02 proc. (balsavo 152 792 rinkėjai), iš kurių 61 271 balsavo iš anksto savivaldybėse, 14 709 - specialiuose punktuose, 76 812 - namuose.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2019 m. Respublikos prezidento rinkimuose ir referendumuose negalėjo balsuoti 3 940 asmenų, kurie pripažinti neveiksniais rinkimų teises ribojančiose srityse.

Pasak L. Matjošaitytės, rinkimų dieną rinkėjai galėjo pasinaudoti teise balsuoti bet kurioje Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkėje, šia teise pasinaudojo 63 893 rinkėjai.

Taip pat rinkėjai, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienį ir rinkimų dieną pageidavo balsuoti Lietuvos Respublikoje, užpildę VRK nustatytos formos prašymą, galėjo pasinaudoti balsavimo teise. Šia teise pasinaudojo 3 367 rinkėjai.

Pagal Respublikos prezidento rinkimų įstatymą, jeigu pirmą kartą balsuojant Respublikos prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, sekmadienį, teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos prezidentus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais ne vėliau kaip per 7 dienas po balsavimo dienos. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos prezidentus, surinkęs daugiau balsų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ozys&Ozesnis

Ozys&Ozesnis portretas
Kad Amerikos kolonistu chunta nemato cia jokios problemo tai cia nieko keisto. Cia mes galime sulaukti tiktai is demokratines Rusijos koki nors teisinga ivertinima

...

... portretas
Gal kas primins per ką mes rojaus netekom?.. (o ir - ar ne Faktas kad Šveicarija suklestėjo kai jų moterys balso teisės neturėjo?..)

Ozys&Ozesnis

Ozys&Ozesnis portretas
Idomu kaip demokratine rusija ivertins Lietuvos demokratinius rinkimus kur rinkimuose varzosi Lansberginis koncervatoriu ozys , su lansbergine koncervatorine ozka
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių